Ryšys tarp streso ir vėžio

Nuolatinis stresas – neretas šiuolaikinio žmogaus palydovas, tačiau vis dar neretai nuvertiname jo įtaką sveikatai. Ar tikrai ilgalaikis stresas gali ne tik bendrą savijautą, bet ir rimtai paveikti ligų, tokių kaip vėžys, riziką? Šiuolaikiniai tyrimai vis dažniau rodo, kad chroniškas stresas turi didesnį poveikį organizmui, nei ilgą laiką manyta – jis padidina susirgimo tam tikromis ligomis, tarp jų ir vėžiu, tikimybę.

Streso rūšys ir poveikis organizmui

Kartais stresas gali veikti kaip drausminanti jėga – jis mobilizuoja, padeda susikaupti ir spręsti kasdienes užduotis. Tačiau visai kitaip veikia ilgalaikis emocinis, protinis ar fizinis spaudimas, kuris laikui bėgant išeikvoja organizmo resursus.

Ilgalaikio streso būsenoje kūnas nuolat patiria hormonų antplūdį: kraujyje padidėja adrenalino ir kitų streso hormonų kiekis, pakyla kraujospūdis, greitėja širdies ritmas, kyla cukraus lygis. Tai – natūrali organizmo parengtis „bėk arba kovok“ režimui. Tačiau, jei ši būsena užsitęsia, gali atsirasti virškinimo, vaisingumo, šlapimo sistemos sutrikimų bei nusilpti imunitetas. Yra duomenų, kad ilgalaikis stresas gali įtakoti auglių vystymąsi bei jų plitimą.

Psichologinio streso sąsajos su vėžiu

Nors jau aišku, jog ilgalaikis stresas kenkia sveikatai, jo ryšys su vėžio formavimusi vis dar aktyviai tyrinėjamas. Vyrauja nuomonė, kad dažnai patiriant stiprių emocinių ar psichologinių sunkumų, ilgainiui didėja grėsmė susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir onkologinėmis. Kai kurie moksliniai darbai konstatuoja: tam tikros psichologinės būklės gali paveikti naviko augimą ir plitimą.

Darbo stresas ir jo įtaka vėžiui

Darbo aplinkos įtampa – vienas iš dažniausiai pasireiškiančių lėtinio streso šaltinių. Kanados mokslininkai siekė nustatyti, kaip per visą darbo laikotarpį patiriamas psichologinis spaudimas siejasi su vėžio rizika. Apklausti tūkstančiai vyrų, diagnozuotų įvairių tipų vėžiu. Jie pasakojo apie visus savo gyvenimo darbus, išsamiai aprašė patirtą stresą ir jo priežastis.

Rezultatai svarbūs: ilgalaikis darbinis stresas buvo susijęs su didesniu vėžio paplitimu penkiose iš vienuolikos ligų rūšių. Buvo pastebėtas ryšys tarp stresą keliančio darbo ir plaučių, storosios žarnos, pūslės, tiesiosios žarnos, skrandžio vėžio bei ne Hodžkino limfomos atvejų. Nors tyrimas negali įrodyti neabejotinos priežasties ir pasekmės, jis parodė aiškią tendenciją, kuri ateityje gali padėti geriau suprasti vėžio atsiradimo mechanizmus.

Kaip įveikti stresą sergant vėžiu

Turint lėtinių ligų, ypatingai – susidūrus su vėžio diagnoze, emocinis spaudimas dažnai tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Specialistai rekomenduoja įvairias pagalbos priemones, kurios gali padėti suvaldyti stresą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tai gali būti relaksacija, meditacija ar streso valdymo užsiėmimai, pokalbiai su psichologu, veikla paramos grupėse, informacijos apie ligą gilinimas ar reguliarus fizinis aktyvumas.

Depresija susirgus vėžiu – dažnas palydovas

Depresija nustatoma net 15–25 proc. vėžiu sergančių žmonių. Kartais ją sunku atpažinti, nes ligos eiga gali priminti depresijos simptomus. Visgi tokia emocinė būsena reikalauja dėmesio: svarbu laiku ieškoti profesionalios pagalbos, kad neigiamos emocijos nesustiprintų ligos keliamo streso.

Kiekvienas, išgyvenantis vėžį, tai supranta savaip: vieniems pavyksta pasveikti ir gyventi toliau, kiti susiduria su neišvengiamomis prognozėmis. Nepaisant aplinkybių, tokia patirtis keičia žmogų visam gyvenimui.

Minties ir kūno sąveikos ateitis

Išlieka daug neatsakytų klausimų apie mūsų psichikos ir kūno tarpusavio ryšį bei jo įtaką sveikatai – ypač onkologinėms ligoms. Tačiau aišku viena: efektyvus streso valdymas gali padėti ne tik geriau jaustis kasdien, bet ir turėti įtakos gyvenimo kokybei ilgalaikėje perspektyvoje.