Nerimo priežastys ir rizikos veiksniai

Beveik visi žmonės kartais jaučia nerimą, tačiau jeigu šis jausmas tampa labai intensyvus, tęsiasi ilgai ar trukdo kasdieniam gyvenimui, gali būti, kad tai – nerimo sutrikimo požymis. Nerimo sutrikimų grupė apima kelias skirtingas būkles, tokias kaip bendras nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas ir įvairios fobijos.

Nerimo požymiai ir tipai

Nerimo sutrikimai pasireiškia įvairiais simptomais – nuo nuolatinių įkyrių minčių iki stiprios baimės ar net panikos priepuolių. Kiekvienas nerimo sutrikimo tipas gali turėti savo požymių. Kai kuriems žmonėms dažniau pasitaiko nuolatinė įtampa, kitiems – staigūs ir stiprūs panikos priepuoliai arba perdėtos baimės tam tikroms situacijoms ar objektams.

Svarbiausios priežastys ir rizikos veiksniai

Nors nerimo sutrikimų išsivystymo priežastys nėra visiškai aiškios, mokslininkai nustatė keletą veiksnių, didinančių riziką. Jie dažnai susiję su genetika, ankstyvosios vaikystės patirtimis ir gyvenimo būdo ypatumais. Dalis rizikos veiksnių gali būti įgimti, kiti – įgyjami gyvenimo eigoje.

Genetinės prielaidos

Nemaža dalis tyrimų rodo, kad polinkį nerimo sutrikimams gali lemti paveldimumas. Jei tėvų ar brolių ir seserų tarpe yra sirgusių šiais sutrikimais, tikimybė juos patirti didėja. Tam įtakos gali turėti tam tikri genetiniai žymenys – kai kurie iš jų susiję su streso reguliavimu, nervinių ląstelių vystymųsi bei hormonų veikla. Ypač domimasi estrogeno veikimu, nes pastebėta, kad moterims nerimo sutrikimai pasitaiko dvigubai dažniau nei vyrams.

Fiziniai ir vystymosi veiksniai

Pokyčiai smegenų struktūrose, pavyzdžiui limbinėje sistemoje, neretai pastebimi žmonėms, sergantiems nerimo sutrikimais. Nuokrypiai šiose srityse yra siejami su emocijų valdymu ir automatinėmis baimės reakcijomis. Kitos fizinės būklės, tokios kaip skydliaukės sutrikimai ar širdies aritmijos, taip pat gali išprovokuoti arba sustiprinti nerimo simptomus. Kai kuriais atvejais šios ligos sukelia simptomus, labai panašius į panikos priepuolius: greitą širdies plakimą, prakaitavimą, dusulį ar staigią baimę.

Gyvensenos įtaka

Mitybos įpročiai, fizinio aktyvumo lygis, žalingi įpročiai ir netgi kai kurie gėrimai ar maisto produktai gali paveikti mūsų psichologinę savijautą. Per didelis kofeino suvartojimas neretai sukelia arba sustiprina nerimą, ypač jautresniems žmonėms. Mažai fizinio krūvio arba rūkymas irgi siejami su didesne rizika patirti nerimo simptomus. Kai kurie žmonės nerimui tvarkyti griebiasi svaigalų ar kitų medžiagų, tačiau ilgainiui atsiranda priklausomybė, kuri gali tik papildomai apsunkinti situaciją.

Kas gali sukelti nerimo protrūkius

Įvairūs aplinkos ar organizmo pokyčiai gali tapti stipraus nerimo ar panikos proveržio priežastimi. Pavyzdžiui, kofeinas (arbatoje, kavoje, energetiniuose gėrimuose), kai kurie vaistai ar netikėtai nutrauktas gydymas neretai sukelia simptomų paūmėjimą. Panašiai veikia ir staigus alkoholio vartojimo nutraukimas arba kitų medžiagų atsisakymas.
Kartais panikos priepuoliai kyla spontaniškai, o kartais juos išprovokuoja konkrečios situacijos, tokios kaip vieši pasisakymai ar socialinės aplinkybės.

Nerimo valdymas kasdienybėje

Žinant asmeninius pavojus ar veiksnius, iššaukiančius nerimą, galima lengviau su jais susidoroti. Svarbu atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir kofeino ribojimas yra veiksmingi pagalbininkai kovojant su nerimu.

• Išbandykite kvėpavimo, meditacijos ar kitus atpalaidavimo pratimus.
• Raskite laiko fiziniam aktyvumui – net trumpi pasivaikščiojimai teigiamai veikia emocinę sveikatą.
• Laikykitės tam tikro dienos režimo ir miego tvarkaraščio.
• Nustatykite ir koreguokite nepalankias mintis.
• Jeigu nerimo jausmas stiprus ar trukdo kasdienai – kreipkitės pagalbos į artimuosius ar specialistus.

Pagalba artimam žmogui

Jei šalia jūsų yra asmuo, kovojantis su nerimo sutrikimais, didžiausia parama dažnai yra supratimas ir palaikymas. Svarbu išmanyti, kokie ženklai rodo nerimo paūmėjimą, paskatinti laikytis gydytojo rekomendacijų ir priminti apie rūpinimąsi savimi.

Išvada

Vienos aiškios nerimo sutrikimų priežasties nėra – dažniausiai tai susijusių veiksnių visuma: nuo genetinių ypatumų iki aplinkos ir gyvenimo būdo. Identifikuokite savo asmeninius rizikos veiksnius ir stiprinkite sveikus įpročius – taip sumažinsite ilgalaikio nerimo tikimybę ir lengviau valdysite kasdienes įtampas.