Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir pepsinės opos rizika

Virškinamojo trakto opa – tai gleivinės pažeidimas, kuris gali išsivystyti skrandyje, pradiniame plonosios žarnos ruože (dvylikapirštėje žarnoje) arba stemplėje. Jei opa nustatoma skrandyje, ji dažnai vadinama skrandžio opa. Opos dvylikapirštėje žarnoje vadinamos dvylikapirštės žarnos opomis.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausia opaligės priežastis – bakterija Helicobacter pylori. Kita svarbi priežastis, ypač pastaruoju metu vis dažnėjanti, – reguliarus nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), tokių kaip ibuprofenas ar aspirinas, vartojimas. Trumpalaikis NVNU naudojimas dėl retkarčiais pasikartojančių skausmų paprastai nekelia grėsmės. Tačiau ilgalaikis jų vartojimas didesnėmis dozėmis, pavyzdžiui, dėl lėtinio sąnarių ar uždegiminių ligų skausmo, gali padidinti opų atsiradimo riziką.

Kaip NVNU sukelia opas

Įprastai skrandžio gleivinė turi kelis mechanizmus, apsaugančius nuo rūgščių:

• Mucino sluoksnis, gaminamas specialių gleivinės ląstelių
• Bikarbonatas, kuris neutralizuoja rūgštį
• Kraujotaka, užtikrinanti gleivinės atsinaujinimą

NVNU mažina apsauginio mucino gamybą ir trikdo jo struktūrą. Šie vaistai mažina prostaglandinų – natūraliai organizme veikiančių medžiagų – kiekį, atsakingą ir už skausmo jautrumą, ir už skrandžio apsauginį sluoksnį. Todėl sumažėjus jų gamybai, gleivinė tampa jautresnė rūgštims.

Dėl šių pokyčių gali pradėti formuotis uždegimas, vėliau – ir žaizda, kuri resorbuoja kraują bei komplikuojasi rimtesniais pažeidimais.

Simptomai

Ne visiems žmonėms, turintiems opą, pasireiškia simptomai. Tačiau dažniausias požymis – viršutinės pilvo dalies (skrandžio srityje) skausmas, kuris dažnai būna bukas ar deginantis. Skausmas gali būti nestiprus arba itin intensyvus; dažniausiai jis pajuntamas po valgio, tačiau gali užklupti ir naktį. Trukmė labai individuali – kartais tik kelios minutės, o kitais atvejais išlieka kelias valandas.

Kiti, rečiau pasitaikantys simptomai:

• Pilvo pūtimas, raugėjimas ir dujų kaupimasis
• Pykinimas ar vėmimas
• Prastas apetitas, svorio kritimas
• Greitas sotumo jausmas net suvalgius nedidelį kiekį maisto

Retais atvejais žmonės gali pastebėti kraują išmatose (tokios išmatos būna tamsios arba juodos) arba kraujo pėdsakų vėmaluose.

Diagnostika

Esant įtariamai opai, atliekami tyrimai, padedantys tiksliai nustatyti diagnozę ir ligos priežastį. Jei žmogus vartoja NVNU, dažnai jau būna įtariama, kad būtent šie vaistai prisidėjo prie opaligos vystymosi. Kad atmesti ar patvirtinti Helicobacter pylori infekciją, taikomos kvėpavimo, kraujo ar išmatų analizės.

Skrandžio ir viršutinės virškinamojo trakto organų būklei įvertinti gali būti naudojami tokie tyrimai:

• Viršutinės virškinamojo trakto rentgenograma su bario kontrastu – leidžia aiškiai matyti organų vidų
• Endoskopija – tai vamzdelis su kamera, apžiūrintis stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Šios procedūros metu galima paimti audinio mėginį (biopsiją) tolesniems tyrimams

Kas didina riziką?

Ne visi NVNU vartotojai susiduria su opomis, tačiau tam tikri veiksniai stipriai padidina riziką. Dažniau opaligė išsivysto:

• Vyresniems nei 70 metų asmenims
• Kartu vartojant gliukokortikosteroidus ar kraują skystinančius vaistus
• Turintiems opų anksčiau
• Ilgai ir didelėmis dozėmis vartojantiems NVNU
• Kai naudojami keli NVNU vienu metu
• Esant Helicobacter pylori infekcijai
• Kasdien vartojantiems aspiriną, net ir mažomis dozėmis
• Rūkantiems ir vartojantiems alkoholį

Remiantis tyrimais, maždaug ketvirtadaliui žmonių, kurie ilgai naudoja NVNU, išsivysto opaligė, tačiau rimtų komplikacijų pasitaiko retai.

Opaligės gydymas

Dažnai NVNU sukeltos opos pagerėja, kai vaistų vartojimas nutraukiamas. Vis dėlto dažnai gydytojai rekomenduoja papildomas priemones, skatinančias gleivinės atsistatymą. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginės intervencijos.

Savarankiškas gydymas nerekomenduojamas – visada verta konsultuotis su medikais, ypač jei vartojate kitus vaistus ar turite kitų sveikatos sutrikimų.

Galimos gydymo priemonės:

• Antacidiniai vaistai, kurie sumažina skrandžio rūgštį
• Protonų siurblio inhibitoriai (PPI), tokie kaip omeprazolas, mažinantys rūgšties gamybą
• H2 blokatoriai, kurie taip pat slopina rūgšties išsiskyrimą
• Preparatai, palaikantys gleivinės apsauginį sluoksnį

Kai nebeįmanoma vartoti NVNU dėl opų, skausmo valdymui kartais gali būti pasiūlyti alternatyvūs vaistai – pavyzdžiui, COX inhibitoriai. Jie dažniau pasižymi mažesne tikimybe sukelti virškinamojo trakto komplikacijų, tačiau gali turėti kito pobūdžio šalutinių poveikių, todėl taikomi atsargiai ir esant būtinybei.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Gydant opą, rekomenduojama:

• Vengti maisto produktų, bloginančių simptomus
• Atsisakyti alkoholio
• Mažinti ar visiškai nutraukti kofeino vartojimą
• Mesti rūkyti

Chirurgija taikoma retai ir dažniausiai tik esant komplikacijoms – dideliam kraujavimui, opai pragraužus žarną arba kai įvyksta žarnų nepraeinamumas.

Prevencija ir patarimai

Ilgalaikių ar didelių dozių NVNU vartojimas yra viena pagrindinių opaligės priežasčių, tad vengimas šių vaistų, kai tik įmanoma, padeda sumažinti riziką. Jei NVNU būtini dėl kitos ligos, gydytojai gali paskirti papildomų vaistų, apsaugančių skrandžio gleivinę.

Šiuo metu žinoma, kad aštrus maistas ar kasdienis stresas nelaikomi opų priežastimi. Tačiau sveiki įpročiai – subalansuota mityba, alkoholio ir rūkymo atsisakymas – padeda palaikyti virškinamojo trakto sveikatą ir gerokai sumažina opų riziką.

Nors dauguma žmonių, vartojančių NVNU, nesusiduria su opomis, verta žinoti galimą riziką, ypač jei NVNU reikia ilgam arba didelėmis dozėmis. Jei tik įtariate opą ar pastebite kraujavimo požymių, svarbu nelaukti, o nedelsiant kreiptis į gydytoją. Teisinga diagnostika ir ankstyvas gydymas gali apsaugoti nuo rimtų pasekmių.