Neuronai ir jų veikla žmogaus organizme

Neuronai – tai pagrindinės informacijos perdavimo ląstelės, užtikrinančios mūsų organizmo veiklą. Jie sudaro centrinę nervų sistemą (CNS), apimančią smegenis ir nugaros smegenis, bei periferinę nervų sistemą (PNS), išsidėsčiusią po visą kūną. Neuronų dėka mūsų kūnas geba reguliuoti tiek automatinius procesus, kaip virškinimas ar kvėpavimas, tiek sąmoningus judesius – pavyzdžiui, vaikščioti ar kalbėti.

Neuronų sandara

Kiekvienas neuronas turi keletą esminių dalių, kurios leidžia efektyviai perduoti signalus:

• Ląstelės kūnas – tai neuronų centras, kuriame glūdi branduolys su genetine informacija ir citoplazma, užtikrinančia vidinę ląstelės terpę.
• Aksonas – ilga ataugėlė, primenanti ploną siūlą, kuri perduoda elektrinius impulsus kitiems neuronams ar raumenims. Aksonas tarsi „nuveda“ signalą nuo ląstelės kūno į tolimesnes vietas.
• Dendritai – šakoti išsišakojimai, priimantys signalus iš kitų neuronų. Jie sudaro tarsi mažus „prietaisus“, leidžiančius ląstelėms komunikuoti tarpusavyje.

Neuronų veiklai itin svarbūs ir glijos ląstelės. Šios mažos pagalbininkės užtikrina neuronų gyvybingumą, aprūpina jas maistinėmis medžiagomis, palaiko struktūrą, padeda perduoti hormonus ir neurotransmiterius tarp nervinių ląstelių.

Kaip veikia neuronai

Neuronai nuolat keičiasi informacija tiek CNS, tiek PNS pagalba. Signalai tarp neuronų pereina itin mažą tarpelį – sinapsę. Per ją informacija perduodama cheminiais signalais, vadinamais neurotransmiteriais, taip užtikrinant greitą ir nenutrūkstamą ląstelių bendradarbiavimą.

Svarbiausias procesas, leidžiantis perduoti signalus, vadinamas veikimo potencialu. Jo esmė – staigus elektros srovės judėjimas per aksoną. Šis elektrinis impulsas perneša informaciją per visą kūną, leisdamas mums galvoti, jausti, judėti ir reaguoti į aplinką.

Pagrindinės neuronų rūšys

Visi neuronai skirstomi į tris dideles grupes, kiekviena iš jų atlieka savitas funkcijas:

• Judinamieji neuronai – jungia centrinę nervų sistemą su kūno raumenimis. Jie perduoda signalus, valdančius mūsų judesius: nuo kalbėjimo iki kvėpavimo ar maisto peristaltikos.
• Jutiminiai neuronai – perduoda informaciją apie pojūčius: skausmą, prisilietimą, temperatūrą, skonį, kvapą. Būtent jų pagalba smegenys gauna žinias apie tai, ką jaučiame ar matome.
• Tarpiniai neuronai – veikia kaip tarpininkai tarp judinamųjų ir jutiminių neuronų, sudarydami sudėtingus ryšius, kurie leidžia greitai reaguoti į aplinkos pokyčius.

Judinamųjų neuronų tipai

Šie neuronai dar skirstomi į:

• Viršutinius judinamuosius neuronus – randami smegenyse, jie siunčia signalus žemiau esantiems neuronams.
• Apatinius judinamuosius neuronus – jie priima signalą iš viršutinių neuronų ir perduoda jį konkrečioms raumenų grupėms. Daug jų susitelkia nugaros smegenyse, kad valdytų viso kūno judesius.

Jutiminiai neuronai ir mūsų pojūčiai

Gausybė jutiminių neuronų leidžia mums pajusti išorinius dirgiklius: kai užsigavome ar paragaujame pyrago gabalėlio, būtent šie neuronai siunčia signalą į smegenis. Jutiminiai neuronai reaguoja tiek į fizinius, tiek ir į cheminius dirgiklius, todėl jie yra būtini visiems penkiems pagrindiniams mūsų pojūčiams.

Kai kurie iš jų turi specifines galūnes, pavyzdžiui, laisvas nervines galūnes ar kapsuliuotus receptorius, padedančius aptikti tokias savybes kaip temperatūra, skausmas ar slėgis. Gavę informaciją apie aplinką, šie neuronai ją perduoda CNS tolimesniam apdorojimui.

Tarpiniai neuronai ir signalų perdavimas

Tarpiniai neuronai jungia jutiminius ir judinamuosius neuronus. Jie tarsi vidiniai tarpininkai, užtikrinantys greitą reakciją – pavyzdžiui, jei paliečiame karštą paviršių, tarpiniai neuronai perduoda signalą judinamiesiems neuronams, kad ranka būtų nedelsiant atitraukta.

Tarpinių neuronų būna dviejų pagrindinių rūšių:

• Lokalūs tarpiniai neuronai – sujungia artimus neuronus ir analizuoja nedidelius informacijos „gabaliukus“.
• Perduodamieji tarpiniai neuronai – jungia skirtingas smegenų sritis, perduodami informaciją tarp tolimų regionų.

Tarpinių neuronų įvairovė didelė ne tik funkcijų, bet ir formos požiūriu. Tyrimai rodo, kad kai kurie šių neuronų tipai turi įtakos nuotaikos sutrikimams, o ateityje juos gali būti galima panaudoti naujų gydymo metodų paieškoje.

Pagrindiniai faktai apie neuronus

Neuronai persiunčia elektrinius signalus bei cheminius pranešimus tarp smegenų, nugaros smegenų ir viso kūno. Jų veikla leidžia mums mąstyti, jausti, judėti ir bendrauti su aplinka.

Pagrindinės neuronų dalys – ląstelės kūnas, aksonas ir dendritai – atlieka skirtingas užduotis: priima signalus, perduoda impulsus tolyn ir palaiko ryšį tarp ląstelių. Skirtingų tipų neuronai specializuojasi valdyti judesius, užtikrinti pojūčius ar veikti kaip signalų „tiltai“ visame nervų tinkle.