Odos maceracijos apžvalga

Odos maceracija – tai būklė, kai oda per ilgai būna drėgna. Dažnai tai nutinka nuolat veikiant drėgmei – pavyzdžiui, ilgai mirkstant vonioje ar baseine, dėvint sandarius tvarsčius ar net per stipriai prakaituojant.

Simptomai ir kas sukelia odos maceraciją

Pirmiausia pastebimas ženklas – susiraukšlėjusi oda. Matome tai, kai mūsų rankos ar pėdos pabūna vandenyje – oda tampa išbalusi, labai minkšta, raukšlėta. Maceracijos metu oda gali ir patinti, parausti, atrodyti kaip kempinė, o jei žaizda – ima sklisti nemalonus kvapas, išsiskiria tirštos išskyros.

• Ilgas plaukiojimas ar buvimas vonioje.
• Pernelyg gausus prakaitavimas.
• Darbas ar vaikščiojimas vandenyje be tinkamos apsaugos.
• Sandariai uždengta oda – pavyzdžiui, guminės pirštinės, nepralaidūs tvarsčiai.
• Neretai keičiami žaizdų tvarsčiai.
• Šlapimo nelaikymas.

Drėgmė – nesvarbu, ar tai prakaitas, šlapimas, ar kiti skysčiai – sukelia odos hiperhidrataciją. To pasekmė – oda tampa dar labiau pažeidžiama.

Maceracija ypač gresia žmonėms, turintiems diabetinių pėdos ar kojų opų, pragulų, grybelinių odos pažeidimų. Tokių žaizdų išskyros pasižymi fermentais, kurie ardo odos baltymus: dėl to žaizdos gyja lėčiau, o drėgmė vis kaupiasi.

Kada kyla didžiausias pavojus?

Vienas dažniausių maceracijos kaltininkų gydymo įstaigose – okliuziniai tvarsčiai. Tai priemonės, kurios visiškai uždengia žaizdą ir neleidžia drėgmei pasišalinti, nors kartu saugo nuo bakterijų patekimo. Tačiau jei tvarstis laiku nepakeičiamas, prakaitas ar žaizdos išskyros ima kauptis po juo. Tada bakterijos greitai patenka į žaizdą, kyla infekcija.

Žmogus, turintis šlapimo nelaikymą, taip pat labai rizikuoja, jei laiku nekeičiami sauskelnės ar patalynė. Ilgai trunkantis sąlytis su šlapimu ypač kenkia odai klostėse, ten, kur ji glaudžiasi prie čiužinio – dažniausiai tose vietose atsiranda ir pragulos. Vyresniems žmonėms pavojus didėja, nes jų kraujotaka suprastėjusi, oda – plonesnė, o imuninė sistema silpnesnė.

Netinkama higiena gali dar labiau padidinti uždegimo ar infekcijų riziką.

Galimos komplikacijos

Dėl maceruotos odos pažeidimų gresia vadinamoji drėgmės nulemta odos žala. Kai oda peršlampa, ypač jei yra žaizdų ar sutrikusi kraujotaka, pažeidimai atsiranda lengviau. Tokiose vietose sparčiai gali vystytis bakterinės ar grybelinės odos infekcijos.

Infekcijai plintant, uždegimas gali apimti gilesnius odos sluoksnius – vystosi rimta komplikacija, vadinama celulitu. Retais atvejais infekcija pateka į kraują: prasideda sepsis. Tai gyvybei pavojinga būklė, kurios požymiai:

• Stiprus nuovargis, sumišimas, svaigulys.
• Didelis ar neįprastai žemas kūno temperatūros pokytis.
• Greitas pulsas, padažnėjęs kvėpavimas.
• Šaltkrėtis, karščiavimas, odos paraudimas.
• Kvėpavimo sutrikimas, negalėjimas šlapintis.

Nesuteikus neatidėliotinos pagalbos, ši būklė gali baigtis mirtimi. Ypač sunkiai komplikacijas patiria asmenys su sutrikusia imunine sistema – po transplantacijos ar sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis.

Gydymas ir prevencija

Paprastai, norint išvengti odos maceracijos, svarbiausia – švara ir sausa oda. Jei yra žaizda, ją reikia nuolat valyti ir leisti jai kvėpuoti – kartais pravartu žaizdą atidengti, tačiau jei užsiimate fizine veikla, gydytojas gali rekomenduoti ją pridengti. Svarbu laikytis tvarsčių keitimo grafiko, ypač naudojant okliuzinius tvarsčius.

Gydant sunkesnius atvejus, rekomenduojami specialūs tvarsčiai, sugeriantys žaizdos išskyras – tai hidrofibro arba alginato pagrindo tvarsčiai. Esant infekcijai, reikalingi antibakteriniai arba priešgrybeliniai preparatai. Kai žaizda uždegusi ar skauda, pagal poreikį gali būti skiriami vietiniai anestetikai ar skausmą malšinantys vaistai.

Kai kurių vaistų poveikis – pavyzdžiui, beta adrenoblokatorių ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo – gali lėtinti gijimą, todėl gydytojas į tai atsižvelgs. Pragulos ir didelių opų gydymui dažnai naudojami cinko tvarsčiai, druskos tirpalai, jų gydymą lemia žaizdos tipas ir dydis.

Labai svarbu tinkamai pasirūpinti ir tais asmenimis, kurie turi šlapimo nelaikymo problemų: naudokite vienkartines sugeriančias priemones, jas keiskite iš karto, kai tik susitepa. Jeigu tenka prižiūrėti vyresnio amžiaus žmogų, iš karto pašalinkite ir išplaukite odą, jeigu įvyko nelaimingas atsitikimas. Niekada neneikite žmogui skysčių – tai gali būti pavojinga sveikatai.

Pastebėjus pragulų požymius ar bet kokius infekcijos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu žaizda nuolat išlieka drėgna ar ilgai negyja, taip pat būtina specialistų pagalba.

Pagrindiniai patarimai odos priežiūrai

• Laikykitės asmens higienos taisyklių.
• Leiskite žaizdoms kvėpuoti – kai galima, atverkite jas grynam orui.
• Valgykite baltymais turtingą, subalansuotą maistą – tai padeda odai greičiau gyti.
• Gerkite pakankamai vandens.
• Venkite rūkymo, kuris lėtina gijimą.
• Naudokite tinkamus tvarsčius ir laiku juos keiskite.

Jei pastebite, kad žaizdos negyja, kyla karščiavimas, pasireiškia skausmas ar kiti infekcijos požymiai – kreipkitės į gydytoją. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar nėra uždegimo, kraujotakos ar kitų lėtinių ligų.