Odos vėžys: melanoma, bazalinių ląstelių ir plokščiųjų ląstelių karcinoma

Odos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų, kuri gali pasireikšti bet kokios spalvos ar tipo odoje. Ši liga atsiranda, kai pakitusios odos ląstelės ima nevaldomai augti. Nors dažniausiai ji nustatoma žmonėms šviesia oda, odos vėžiu gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo odos pigmentacijos.

Odos vėžio rūšys

Yra keli pagrindiniai odos vėžio tipai, iš kurių dažniausi – bazalinių ląstelių karcinoma, plokščiųjų ląstelių karcinoma ir melanoma. Kiek retesnės, tačiau pavojingos formos, pavyzdžiui, Merkelio ląstelių karcinoma ar Kaposi sarkoma, taip pat kartais pasitaiko.

• Bazalinių ląstelių karcinoma (BLK) – dažniausiai pasitaikantis odos vėžys. Jis daugiausiai išsivysto ilgai veikiant saulės spinduliams, ypač ant galvos, kaklo ar rankų. Nors BLK auga lėtai ir retai plinta į kitus organus, svarbu jį laiku pašalinti.
• Plokščiųjų ląstelių karcinoma (PLK) – antras pagal dažnumą. Ypač rizikuoja šviesiaodžiai žmonės, bet PLK gali pasireikšti visų tipų odoje. Dažniausiai pažeidžiamos kūno vietos, kurios dažnai būna veikiamos saulės, – veidas, ausys, rankos.
• Melanoma – pavojingiausia odos vėžio forma, kadangi linkusi sparčiai plisti. Melanoma dažniausiai išsivysto iš jau esamų apgamų arba atsiranda kaip naujas tamsus dėmelis ant odos.
• Merkelio ląstelių karcinoma – reta, tačiau agresyvi liga, kuri dažnai išplitusi nustatoma žmonėms vyresniems nei 50 metų.
• Kaposi sarkoma – pasireiškia ne tik odoje, bet ir įvairiuose gleivinės, limfmazgių, plaučių ar virškinamojo trakto audiniuose.
• Actininė keratozė – tai saulės pažeista, šiurkšti ar pleiskanota dėmė ant odos, kuri gali virsti plokščiųjų ląstelių karcinoma.

Apgamai ir odos vėžys

Nors didžioji dalis apgamų yra nepavojingi, verta atidžiai juos stebėti. Dauguma melanomų yra pigmentuoti dariniai, kurie gali būti rudi ar juodi. Dažnas žmogus turi bent 10–30 apgamų; jie paprastai būna nedideli, šviesūs ar tamsūs, apvalūs ar ovalūs. Vis dėlto, jei pastebėjote, kad apgamas išsiskiria iš kitų, keičiasi ar kelia įtarimų, pasitarkite su gydytoju. Tam tikri apgamai – displaziniai nevi – turi didesnę riziką tapti melanoma, ypač jei jų yra labai daug.

Simptomai ir pokyčiai odoje

Odos vėžio požymiai gali skirtis priklausomai nuo tipo. Dažniausiai liga pasirodo tose vietose, kurios dažnai patenka po saule: veidas, kaklas, rankos, nugara, ausys, lūpos. Tamsesnės odos žmonėms šis vėžys labiau linkęs pasireikšti ant delnų, padų, po nagais ar burnos gleivinėje.

• Bazalinių ląstelių karcinoma – dažniausiai pasireiškia kaip blizgantis, iškilęs, šviesus gumbas, ant kurio kartais matosi smulkių kraujagyslių. Dažnai matomi žaizdelės požymiai, žaizdelė ilgai negyja ar kraujuoja.
• Plokščiųjų ląstelių karcinoma – dažniausiai pastebimas raudonas, šiurkštus, storėjantis odos darinys, vėliau gali virsti opa ar kraujuoti.
• Melanoma – signalai: apgamo dydžio, formos, spalvos ar aukščio pokytis, naujo apgamo atsiradimas su skausmu, niežuliu ar kraujavimu. Taip pat verta atkreipti dėmesį į bet kokius naujus darinukus su tamsia, netaisyklinga spalva.
• Merkelio ląstelių karcinoma – tvirti, blizgūs gumburėliai odos paviršiuje arba giliau, dažniausiai ant galvos, kaklo ar liemens.

Penkios pagrindinės ABCDE taisyklės

• A – Asimetrija: viena apgamo pusė labai skiriasi nuo kitos.
• B – Kraštai: netaisyklingi, dantyti, “išplaukę” apgamo pakraščiai.
• C – Spalva: apgamas margas, jame ryškėja juodos, rudos, raudonos, mėlynos ar baltos vietos.
• D – Dydis: didesnis nei 6 mm (pieštuko trintuko dydis), nors mažesniems taip pat verta skirti dėmesį.
• E – Kitimas: apgamas laikui bėgant keičiasi.

Žmonėms su tamsia oda reikėtų papildomai atsižvelgti į atsiradusias tamsias dėmes, kurios auga, kraujuoja ar kitaip keičiasi.

Kas sukelia odos vėžį?

Pagrindinis rizikos veiksnys – ilgalaikis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis, kurį dažniausiai gauname iš saulės. Prie to prisideda soliariumų naudojimas, tam tikrų cheminių medžiagų sąlytis su oda (pvz., arsenas), imuninės sistemos susilpnėjimas, didelės jonizuojančios spinduliuotės dozės ar paveldėti odos pigmentacijos sutrikimai.

Rizikos veiksniai

• Šviesi oda, kuri greitai parausta ar nusidegina
• Šviesūs arba raudoni plaukai ir šviesios akys
• Genetiniai odos pigmentacijos sutrikimai
• Daugybė ar netipiškų apgamų
• Odos vėžio atvejai šeimoje
• Sunkių nudegimų patyrimas vaikystėje ar paauglystėje
• Ilgi laiko periodai saulėje arba darbo lauke derinimas su poilsiu gamtoje

Bazalinių ir plokščiųjų ląstelių karcinomos dažnesnės vyresniame amžiuje, o melanoma daugiau pasireiškia jaunesniems suaugusiesiems, ypač iki 29 metų. Tamsesnės odos žmonėms liga dažnai diagnozuojama vėliau, todėl ją gydyti tampa sunkiau.

Kada kreiptis į specialistą?

Odą verta reguliariai apžiūrėti patiems, o pastebėjus naują ar kintantį darinį, kuo greičiau pasitarti su šeimos gydytoju arba dermatologu. Tai ypač svarbu tiems, kurie turi daug apgamų ar yra linkę dažnai nudegti saulėje. Specialistui pasirodyti reikia, jei pastebėjote pakitusį ar neįprastą darinį, kuris keičia dydį, formą ar spalvą, taip pat jei žaizdelė nesigyja ar dažnai kraujuoja.

Kaip nustatomas odos vėžys?

Įtariant odos vėžį, gydytojas pirmiausia apžiūrės darinį, gali naudoti specialų prietaisą – dermatoskopą, leidžiantį matyti gilesnes odos struktūras. Jei darinys kelia įtarimų, paimamas jo mėginys (biopsija) ir ištiriamas laboratorijoje. Jei patvirtinamas vėžys, gali būti reikalingi papildomi tyrimai, siekiant įvertinti ar liga neišplito į limfmazgius ar kitus organus.

Vėžio stadijos

Odai priskiriamos vėžio stadijos nurodo, kiek liga išplitusi. Stadijos žymimos nuo 0 iki IV – kuo aukštesnė stadija, tuo didesnis išplitimas. Nuo stadijos priklauso gydymo sudėtingumas.

• 0 stadija: vėžys tik viršutiniuose odos sluoksniuose.
• I–II stadijos: liga išplitusi giliau, tačiau dar nepažeidė limfmazgių ar kitų organų.
• III stadija: vėžys pasiekė artimesnius limfmazgius arba aplinkines odos vietas.
• IV stadija: liga jau pažeidė tolimus limfmazgius ar kitus organus.

Odos vėžio gydymo būdai

Nedidelės bazalinių ir plokščiųjų ląstelių karcinomos dažniausiai gydomos paprasta chirurgine operacija – pažeistas audinys pašalinamas. Sunkesni atvejai, ypač išplitusi melanoma, gali reikalauti kelių gydymo būdų derinio – operacijos, radioterapijos, imunoterapijos, fotodinaminės terapijos ar chemoterapijos.

Gydymo metodai

• Chirurginis šalinimas: dažniausiai pakanka pjūvio ir audinio pašalinimo. Sudėtingesniais atvejais naudojama „Mohso operacija“, kai sluoksnis po sluoksnio šalinami audiniai, kol nelieka vėžinių ląstelių.
• Kriochirurgija: darinys užšaldomas skystu azotu ir pašalinamas.
• Radioterapija: taikoma navikams, kurių negalima pašalinti chirurgiškai arba kai lieka dalis vėžinių ląstelių. Naudojami aukštos energijos spinduliai, kurie užmuša vėžio ląsteles.
• Chemoterapija: tam tikrais atvejais vaistai vartojami kremų ar losjonų pavidalu, ypač esant paviršinėms vėžio formoms.
• Fotodinaminė terapija: į darinį suleidžiamas vaistas, kuris veikia tik tuomet, kai apšviečiamas specialia šviesa.
• Imunoterapija ir tikslinga terapija: stiprinama imuninės sistemos reakcija į vėžį, arba blokuojami baltymai, padedantys vėžinėms ląstelėms išgyventi.

Po gydymo ir stebėsena

Dauguma odos vėžio formų sėkmingai išgydomos pašalinus naviką vietinėje nejautroje. Tačiau dalis vėžių gali atsinaujinti, dažniausiai per pirmuosius trejus metus po gydymo, tad svarbu laikytis gydytojo nurodytų vizitų grafiko. Sudėtingesni atvejai, pavyzdžiui, išplitusi melanoma, gali reikalauti ilgalaikės stebėsenos ir reguliarių apžiūrų.

Kaip apsisaugoti nuo odos vėžio

Geriausia prevencija – saugoti odą nuo saulės ir reguliariai ją apžiūrėti. Svarbu nepersistengti su saule, ypač karščiausiu metu (nuo 10 iki 16 val.), kasdien naudoti bent SPF 30 stiprumo kremą, dėvėti ilgas rankoves, kepurę, vengti soliariumų. Naudinga kiekvieną mėnesį skirti laiko odos savitikrai, kad būtų galima pastebėti galimus pokyčius kuo anksčiau.

• Po maudynių ar dušo, šviesioje patalpoje su veidrodžiais atidžiai apžiūrėkite visą kūną
• Įsiminkite, kur yra apgamai, dėmelės ir kaip jie atrodo
• Reguliariai tikrinkite visus kūno plotus, įskaitant sunkiai pasiekiamas vietas
• Pokyčius ar naujus darinukus parodykite gydytojui
• Jeigu priklausote rizikos grupei, pasitarkite su gydytoju dėl papildomų prevencinių priemonių, pavyzdžiui, vitamino B3 papildų vartojimo

Prognozės ir gyvenimas su odos vėžiu

Didžioji dalis odos vėžio atvejų sėkmingai gydomi – kuo anksčiau liga nustatoma, tuo paprastesnis gydymas ir geresnės prognozės. Šiuolaikiniai medicinos metodai leidžia išgydyti net 95 proc. bazalinių ir plokščiųjų ląstelių karcinomų atvejų. Melanomos gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kaip greitai liga pastebėta ir kokio storio yra navikas. Ankstyvą melanomą dažniausiai galima pašalinti visam laikui, tačiau jei ji būna pažengusi, gali būti sunkiau pasiekti ilgalaikį efektą – gali prireikti papildomų gydymo metodų.

Palaikymas ir emocinė sveikata

Susidurti su odos vėžio diagnoze būna nelengva, todėl svarbus artimųjų ar bendraminčių palaikymas. Apie savo jausmus, baimes ar nerimą kalbėtis naudinga tiek su artimais žmonėmis, tiek su nepriklausomais specialistais – pavyzdžiui, psichologu. Daugybei žmonių padeda ir bendravimas su kitais vėžiu sergančiaisiais, todėl verta pasidomėti paramos grupėmis ar specialistų rekomenduojamomis užsiėmimais.

Pagrindinės rekomendacijos

Nors odos vėžys labai dažnas, jis dažniausiai sėkmingai išgydomas. Ankstyvas įtarimas, savikontrolė ir nuolatinė dermatologo apžiūra – geriausi būdai apsaugoti sveikatą. Saugokite odą nuo saulės ir atkreipkite dėmesį į bet kokius pakitimus.