Pagalbos gidas artimiesiems, slaugantiems regėjimą prarandančius žmones

Regėjimo sumažėjimas ar netekimas dažnai sukelia baimę ir nerimą, nes daugelis iš mūsų neįvertina, kiek mūsų kasdienė veikla priklauso nuo regos. Net nedidelis regėjimo sutrikimas gali visiškai pakeisti gyvenimą, o praradus galimybę pasirūpinti savimi, gali kilti stiprus bejėgiškumo jausmas.

Kokios ligos lemia regėjimo silpnėjimą

Regėjimo susilpnėjimą, kuris progresuoja palaipsniui, dažniausiai sukelia tokios ligos, kaip:

• Glaukoma
• Geltonosios dėmės degeneracija
• Retinitas pigmentosa

Šios būklės paveikia ne tik patį žmogų, kuris susiduria su regėjimo praradimu, bet ir visus artimuosius. Kasdienės užduotys, net tokios paprastos kaip apsirengti ar pasiruošti maistą, gali tapti iššūkiu, o kartais – ir visai nebepasiekiamos. Visa tai atima dalį savarankiškumo, sukelia daug nerimo, o šeimos nariams rūpinimasis regėjimą praradusiu žmogumi taip pat gali būti emocinis ir fizinis išbandymas.

Regėjimo praradimas ir emocijos

Kai netenkama regėjimo, natūralu išgyventi visą skalę emocijų – tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Dažnai šios reakcijos prilyginamos gedėjimo procesui. Specialistai išskiria pagrindinius gedėjimo etapus:

• Neigimas. Pirmiausia regėjimą praradęs žmogus nenori tikėti tuo, kas vyksta. Tai tarsi apsauginė reakcija, kuri gali kartotis daug kartų.
• Pyktis. Laikui bėgant, atsiranda klausimų – kodėl būtent man? Kaip tik sumažėjus šokui, žmogus gali išreikšti savo jausmus per pyktį.
• Derėjimasis. Neradus kontrolės, gali atsirasti noras derėtis su savimi ar kitais, tikintis, kad už tam tikrus pažadus ar pasikeitus elgesiui regėjimas sugrįš.
• Liūdesys. Daugybę išgyvenimų lydi stiprus liūdesys ar net izoliacija, kai atrodo, kad niekas nesupranta šio skausmo ir netekties masto.
• Priėmimas. Galiausiai atsiranda ramybė ir viltingesnis požiūris į ateitį, padedantis atrasti stiprybę ir išmokti naujų gebėjimų.

Pagalbos svarba ir bendrystė

Vienas iš svarbiausių dalykų padedant regėjimą praradusiam žmogui – parodyti jam, kad jis nėra vienas. Daugybė žmonių susiduria su regos sutrikimais, tad svarbu padrąsinti kreiptis pagalbos į specialistus ir ieškoti bendraminčių. Praverčia konsultacijos su gydytojais oftalmologais ar ergoterapeutais, o taip pat ir palaikymo grupės, kuriose galima dalintis patirtimi ir gauti naudingų patarimų.

Grįžimas prie įprasto gyvenimo

Artimieji gali padėti suprasti, kad su tam tikrais pokyčiais netekus regėjimo vis tiek galima išlikti aktyviu. Turint ryžto mokytis naujų įgūdžių, dažnas žmogus sėkmingai grįžta prie savo mėgstamų veiklų ir pomėgių, o net kai kuriais atvejais – ir toliau sėkmingai dirba savo profesinį darbą. Bendravimas, užsiėmimai ir aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime padeda išlaikyti optimizmą.

Praktinė pagalba ir nauji sprendimai

Kai žmogus pasiruošęs, svarbu suteikti galimybę mokytis naujų savarankiško gyvenimo įgūdžių. Specialios mokymo programos, kurias veda judėjimo ir regos specialistai, padeda geriau susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Ergoterapeutai moko, kaip pritaikyti aplinką ir įgyti kasdieniam gyvenimui reikalingų tiek judėjimo, tiek smulkiųjų motorikos įgūdžių.

Taip pat vis labiau populiarėja šiuolaikiniai pagalbiniai sprendimai – moderni technika, pritaikyti buities prietaisai, padedantys saugiai gaminti maistą, vaikščioti po namus, savarankiškai apsitarnauti. Regėjimo aštrumą padeda išlaikyti reguliarūs vizitai pas akių priežiūros specialistus, o įvertinus išsaugotas galimybes – išbandyti pritaikytus optinius ar elektroninius įrenginius.

Patarimai, kaip lengviau prisitaikyti

• Aukštos didinamosios galios akiniai arba didinamieji stiklai su apšvietimu padeda skaityti ir matyti detales.
• Skaitmeninės didinimo priemonės su vaizdo funkcija leidžia padidinti tekstus ar vaizdus.
• Didžiosios spaudos knygos, laikraščiai ir žurnalai suteikia daugiau pasirinkimų mėgstantiems skaityti.
• Garso knygos leidžia mėgautis istorijomis neskaitymo metu.
• Pašalinus nereikalingus daiktus ir perstatant baldus namuose, galima lengviau orientuotis kambariuose ar laiptais.
• Ryškesnis ir gausesnis apšvietimas – ypač virtuvėje ar darbo vietoje – palengvina kasdienius darbus.
• Nuolatinė akių sveikatos stebėsena specialistų dėka padeda laiku pastebėti pokyčius ir geriau išnaudoti išlikusią regą.

Pagalba artimajam: ką galite padaryti?

Kai tenka rūpintis regėjimą praradusiu šeimos nariu ar draugu, ypač svarbu ne tik praktiškai padėti, bet ir tapti emocinės stiprybės šaltiniu. Būkite šalia – išklausykite ir drąsiai klauskite, kaip galite prisidėti. Venkite pernelyg didelio globėjiškumo, metodiškai skatinkite savarankiškumą, pastebėkite net smulkiausią pažangą ir visada kartu ieškokite sprendimų.

• Būkite palaikantys, bet neperženkite ribos – padėkite tik tada, kai to tikrai reikia.
• Rodykite pagarbą naujiems pasiekimams ir stiprinkite pasitikėjimą savimi.
• Reguliariai kalbėkite apie kylančius sunkumus ir nedvejodami ieškokite sprendimų drauge.
• Užtikrinkite, kad jūsų artimasis visada galėtų kreiptis pagalbos kai jai prireikia.
• Skatinkite tęsti mėgstamas veiklas ir neatsisakyti socialinio gyvenimo.

Regėjimo praradimas yra didelis iššūkis tiek emociškai, tiek kasdienybėje, tačiau su tinkama parama ir žiniomis, net ir didžiausi sunkumai tampa įveikiami.