Pasivijimo augimo šuoriai vaikams, sergantiems celiakija

Nemažai vaikų, kuriems nustatyta celiakija, būna žemesni nei jų bendraamžiai. Iš tikrųjų, sumažėjęs ūgis gali būti pirmas signalas apie šią ligą, net jeigu kitų būdingų simptomų nėra.

Celiakija – viena dažnesnių paslėpto žemo ūgio priežasčių

Vaikų augimo tempai yra labai įvairūs – daugelis tėvų pastebi, kad tos pačios amžiaus grupės vaikai neretai ženkliai skiriasi ūgiu. Žemesnis ūgis dar nereiškia sveikatos problemų, ypač jei vaikas auga vienodu tempu ir prognozuojamas suaugusio žmogaus ūgis atitinka šeimos genetiką.

Tačiau staigus vaikų augimo ritmo pokytis – jei ūgis nebedidėja taip, kaip iki tol, arba ilgainiui nepasiveja amžiaus tarpsniui įprasto vidurkio – gali priversti susimąstyti apie galimus sveikatos sutrikimus, tokius kaip celiakija.

Trumpas ūgis: dažnas, bet dažnai nepastebimas celiakijos signalas

Keletas tyrimų rodo, kad 3–8 % vaikų, kuriems diagnozuotas neaiškios kilmės žemas ūgis, iš tiesų turėjo celiakiją. Palyginimui, visoje populiacijoje ši liga nustatoma rečiau nei 1 % asmenų.

Daugeliui vaikų, kuriems nustatyta celiakija atliekant tokio pobūdžio tyrimus, nepasireiškė tipiški virškinimo sistemos simptomai, todėl liga ilgai liko nepastebėta.

Kaip keičiasi augimas pradėjus laikytis begliutenės dietos?

Daugelis tėvų tikisi, kad po celiakijos diagnozės ir griežtai atsisakius glitimo maiste, vaiko ūgis prigis – prasidės vadinamasis augimo „atsigriebimas“. Dalis vaikų ir paauglių išties smarkiai paauga jau pirmąją begliutenės mitybos metų, tačiau ne visiems pavyksta visiškai pasivyti bendraamžius.

Tyrimai apie augimo pokyčius atsisakius glitimo

• 2007 m. atliktas tyrimas Indijoje atskleidė, kad net 60 % vaikų, turėjusių nediagnozuotą celiakiją, kentė nuo mitybos nepakankamumo. Be to, daugiau nei trys ketvirtadaliai buvo žemesni už daugumą savo bendraamžių. Pradėjus laikytis begliutenės dietos, per pirmuosius metus jų ūgis vidutiniškai padidėjo 14 cm, nors vėliau augimo tempai sulėtėjo.
• 2009 m. Serbijoje išanalizuoti 90 vaikų, kurių amžius svyravo nuo 6 mėnesių iki 7 metų, rezultatai parodė, jog pradžioje jie augo kur kas greičiau nei glitimo nevengiantys bendraamžiai. Tačiau didžiausias šuolis vyko pirmaisiais trimis metais.

„Atsigriebimo“ galimybės nėra beribės

Nors tyrimų rezultatai džiugina – didžioji dalis vaikų, pradėjusių begliutenę dietą, paspartina augimą, kai kuriems pilno atsistatymo pasiekti nepavyksta. Pavyzdžiui, ketverių metų trukmės tyrimas parodė, kad dalis vėlai diagnozuotų vaikų per šį laiką taip ir nepasivijo įprasto amžiaus ūgio normų: po trejų metų 55 % vaikų vis dar turėjo žemą ūgį, o po ketverių tokie buvo 47 %.

Tyrėjai pastebi, kad net griežta begliutenė dieta ne visada garantuoja visišką augimo „atsigriebimą“, ypač jei liga nustatyta vėlyvesniame amžiuje.

Ką verta žinoti tėvams?

Jei vaikas po celiakijos nustatymo ir dietos korekcijos neatgauna įprasto ūgio tempo, vertėtų pasitarti su gydytoju. Ilgalaikis žemas augimo tempas gali būti susijęs su kitomis ligomis, tokiomis kaip augimo hormonų trūkumas, arba tiesiog paveldėtas iš šeimos. Kuo anksčiau nustatoma liga ir imtasi tinkamų veiksmų, tuo didesnė galimybė vaikui kompensuoti prarastą ūgį.