Penktoji liga (infekcinė eritema): simptomai, priežastys ir gydymas

Penktosios ligos eiga nėštumo metu paprastai būna lengva, tačiau laukiančioms gali kelti rimtų pavojų. Nors tokių atvejų pasitaiko retai, ankstyvas užsikrėtimas nėštumo pradžioje kartais gali sukelti persileidimą. Jei esate nėščia ir įtariate, kad sirgote ar galėjote užsikrėsti penktąja liga, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją – gali prireikti dažnesnių vizitų, papildomų kraujo tyrimų ar ultragarso stebėsenos, kad būtų laiku pastebėti galimi kūdikiui kylantys pavojai.

Penktosios ligos plitimas

Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kai jis čiaudi ar kosėja – virusas pasklinda oru lašeliais. Taip pat penktosios ligos sukėlėjai gali nusėsti ant įvairių paviršių, pavyzdžiui, žaislų, stalų, durų rankenų. Jei išteptą paviršių paliečiate, o po to – savo nosį ar burną, galite užsikrėsti. Nėštumo metu susirgus penktąja liga, virusas retais atvejais gali patekti ir į vaisių per kraują.

Dažniausiai užkrečiami kiti žmonės dar iki bėrimų atsiradimo – kai kurie vaikai jau gali lankyti darželį ar mokyklą, nes liga nebėra platinama, kai atsiranda tipiškas išbėrimas. Inkubacinis laikotarpis svyruoja nuo keturių iki keturiolikos dienų nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių.

Šia liga dažniau užsikrečia pedagogai, sveikatos priežiūros specialistai bei visi, kurie nuolat dirba su mažais vaikais.

Penktosios ligos prevencija

• Reguliariai plaukite rankas, ypač po nosies šluostymo ar pūtimo ir prieš valgį.
• Nepratinkite dalintis buteliais, puodeliais, stalo įrankiais, čiulptukais ar maistu.
• Žaislus, kurie dažnai atsiduria vaikų burnose, valykite ir dezinfekuokite kuo dažniau.
• Užtikrinkite, kad vaikai per poilsio laiką nebūtų susigrūdę per arti vieni kitų.
• Išmokykite vaikus kosėti ar čiaudėti į sulenktą alkūnę ar vienkartinę servetėlę, kurią reikia tuoj pat išmesti, ir nenukreipti tai į kitus žmones.

Penktosios ligos atpažinimas

Dažniausiai gydytojui pakanka įvertinti būdingus simptomus, norint nustatyti penktąją ligą. Kraujo tyrimas paprastai atliekamas tik tuomet, jei žmogaus imuninė sistema nusilpusi arba jei esate nėščia ir buvo kontaktas su šia liga. Tokiais atvejais tyrimu tikrinama, ar anksčiau buvo persirgta šia liga – tuomet imunitetas apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo.

Jeigu nėštumo metu įvyksta užsikrėtimas, gydytojas gali rekomenduoti dažnesnius ultragarso tyrimus, siekiant laiku pastebėti vaisiaus vystymosi pokyčius, pavyzdžiui, skysčių kaupimąsi aplink širdį ar pilvo ertmėje. Tokie sutrikimai – labai reti, dažniausiai vaisiui liga pavojaus nesukelia.

Pastebėjus galimus pakitimus ultragarsu, gali būti pasiūlyti papildomi tyrimai – pavyzdžiui, amniocentezė arba kraujo paėmimas iš virkštelės – kurie leidžia nustatyti infekcijos buvimą ir įvertinti jos sunkumą.

Penktosios ligos gydymas

Gydymo tikslas – sumažinti ligos simptomus ir palengvinti savijautą. Specifinio vaisto nuo penktosios ligos nėra, tad simptomais rūpinamasi individualiai. Gydytojas gali pasiūlyti:

• Paracetamolį (acetaminofeną) karščiavimui mažinti;
• Ibuprofeną sąnarių ar raumenų skausmui palengvinti.

Ibuprofeno neskiriama vaikams iki 6 mėnesių amžiaus. Prieš duodami jaunesniems kaip 6 metų vaikams peršalimo ar kosulio vaistų, visada pasitarkite su gydytoju. Aspirino ar jo turinčių preparatų nerekomenduojama duoti vaikams.

Galimos komplikacijos

Penktosios ligos eiga sveikiems vaikams ir suaugusiesiems dažniausiai būna švelni ir sukelia minimalų pavojų sveikatai. Tačiau žmonėms, sergantiems pjautuvine anemija ar turintiems imuninės sistemos sutrikimų, liga gali komplikuotis – pasireikšti ilgalaike mažakraujyste. Tokiais atvejais gali prireikti kraujo perpylimo ir gydymo ligoninėje.

Didesnė komplikacijų tikimybė kyla tiems, kurių imunitetas silpnesnis – po sunkių ligų, chemoterapijos, esant imunodeficitui ar po organų persodinimo. Nėštumo metu užsikrėtus – ypač pirmąjį trimestrą – yra maža persileidimo rizika.

Kada kreiptis į gydytoją

• Jei vaikas serga pjautuvine ar kita lėtine anemija, turi susilpnėjusį imunitetą ir pastebite penktosios ligos simptomus arba žinote, kad buvo kontaktas su sergančiuoju.
• Jei kūdikio ar vaiko temperatūra aukštesnė nei 39 °C ir ji trunka ilgiau nei tris dienas.
• Jei laukiatės ir nežinote, ar turite imunitetą šiai ligai arba žinoma, jog jo neturite, ir turėjote sąlytį su sergančiuoju.
• Jei jūs ar vaikas jaučiate stiprų sąnarių skausmą ir patinimą.

Santrauka

Penktoji liga dažniausiai paveikia vaikus nuo 5 iki 15 metų, ypač darželiuose ar mokyklose. Persirgus ja, sveiki suaugusieji pakartotinai nebesuserga. Suaugusieji suserga retai, tačiau būsimosios mamos turėtų būti atsargios – nors rizika persileisti dėl penktosios ligos itin maža, ji išlieka, tad, įtarus užsikrėtimą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.