Periferinė neuropatija: simptomai, tipai ir priežastys

Periferinė neuropatija – tai nervų pažeidimas, kuris gali paveikti įvairias kūno funkcijas: judėjimą, pojūčius ir autonomines, nuo mūsų valios nepriklausomas, organizmo sistemas. Kiekviena neuropatijos rūšis pasireiškia skirtingais simptomais ir turi savitus priežastinius veiksnius bei galimas komplikacijas.

Judamoji neuropatija

Judamoji neuropatija dažnai progresuoja lėtai ir sukelia vis stiprėjančius simptomus. Tokie atvejai dažnesni, jei yra motorinių neuronų ligų – pavyzdžiui, šios ligos ardo žievės ląsteles, atsakingas už judesių, kalbos, rijimo bei kvėpavimo koordinavimą. Tarp tokio pobūdžio ligų yra amiotrofinė lateralinė sklerozė ir Kennedžio liga, reta paveldima patologija, sukelianti raumenų silpnėjimą bei jų nykimą, daugiausia rankose ir kojose.

Pojūčių neuropatija

Pojūčių (sensorinė) neuropatija paveikia nervus, kurie perduoda informaciją apie skausmą, prisilietimą bei temperatūrą. Sergant šia neuropatija, gali kamuoti dilgčiojimas, guzų ar elektros srovės pojūčiai galūnėse. Kai kurie žmonės tampa ypač jautrūs net lengviems prisilietimams, kiti – priešingai, praranda jautrumą, todėl kyla didesnė rizika nepastebėti nudegimų ar sužeidimų.

Dažniausia jos priežastis – diabetas, ypač kai cukraus kiekis kraujyje prastai kontroliuojamas. Taip pat pojūčių neuropatiją gali lemti įvairios ligos ir būklės: ŽIV, Guillain-Barré sindromas, piktnaudžiavimas alkoholiu, herpes virusas, raupsai, hepatitas C.

Autonominė neuropatija

Autonominės nervinės sistemos pažeidimai paveikia tuos nervus, kurie reguliuoja nevalingas organizmo funkcijas: kvėpavimą, virškinimą, prakaitavimą, šlapinimąsi, lytinį atsaką, kraujospūdį. Dėl šios neuropatijos sutrinka ryšys tarp smegenų ir gyvybiškai svarbių organų – širdies, plaučių, žarnyno, šlapimo pūslės.

Dažniausia autonominės neuropatijos priežastis taip pat yra diabetas, tačiau ją gali sukelti ir autoimuninės ligos, kai kurie vaistai, virusinės infekcijos.

Kombinuota neuropatija

Neretas atvejis, kai neuropatija pažeidžia kelias funkcijas ar sistemas vienu metu – tai vadinama kombinuota neuropatija. Dažniausiai susiduriama su sensorimotorine polineuropatija, kai kartu pasireiškia ir pojūčių, ir judamoji simptomatika. Dažniausiai šią būklę išprovokuoja diabetas: dėl to žmogus gali nejausti pėdų arba pirštų, bet kartu susilpnėja raumenys ar kojos, tampa sunkiau stovėti ar vaikščioti.

Autoimuninė periferinė neuropatija

Kartais pati imuninė sistema klaidingai atakuoja periferinius nervus, bandydama juos apsaugoti nuo infekcijų ar „kitų grėsmių“. Tokia reakcija gali išsivystyti sergant Guillain-Barré sindromu, Sjogreno sindromu, raudonąja vilklige, reumatoidiniu artritu.

Uždegiminė neuropatija

Didžioji dalis uždegiminių neuropatijų dažnai būna autoimuninės kilmės – imuninė sistema uždega pažeistus nervus. Uždegiminės neuropatijos paprastai skirstomos į tris tipus:

• Ūminės: pasireiškia labai staiga ir stipriai, kaip, pavyzdžiui, Guillain-Barré sindromas.
• Lėtinės: progresuoja lėtai, blogėja laikui bėgant. Dažniausiai kalbama apie lėtinę uždegiminę demielinizuojančią polineuropatiją, kai pažeidžiami nervų dangalai, sulėtėja signalų perdavimas tarp smegenų bei nugaros smegenų ir kūno dalių.
• Periferinių nervų vaskulitas: vystosi tada, kai uždegimas pažeidžia kraujagysles, tiekiančias kraują nervams. To pasekmė – neuropatija kūno srityje, kur sutrikdomas kraujo tiekimas.

Kas išprovokuoja periferinę neuropatiją?

Šios būklės priežastys gali būti labai įvairios – nuo išorinių veiksnių iki paveldimumo ar nežinomų priežasčių. Dažniausiai jos skirstomos į tris pagrindines grupes:

Įgyta periferinė neuropatija

• Diabetas
• Pavienės retos paveldimos ligos
• Alkoholio vartojimas
• Netinkama mityba ar vitaminų trūkumas
• Tam tikros onkologinės ligos ir chemoterapija
• Autoimuninės būklės ar labai stiprus organizmo atsakas į traumą
• Kai kurie vaistai
• Inkstų arba skydliaukės ligos
• Infekcijos, pvz., Laimo liga, juostinė pūslelinė, ŽIV

Paveldima periferinė neuropatija

Paveldimos periferinės neuropatijos yra retos, tačiau kai kurios – kaip Charcot-Marie-Tooth ligos pirmasis tipas – pasitaiko dažniau. Jam būdinga:

• Raumenų masės sumažėjimas kojose ir pėdose
• Kojų ir pėdų silpnumas
• Sunku vaikščioti ar bėgti
• Aukšti pėdos skliautai, susirietę pirštai
• Pėdos „kritimas“ (negalėjimas pakelti pėdos)

Dažniausiai šie požymiai pasireiškia paauglystėje ar jaunystėje.

Yra ir kitų retesnių paveldimų neuropatijų, pavyzdžiui, Dejerine-Sottas sindromas, kuris prasideda kūdikystėje ir lėtai progresuoja, sukelia dilgčiojimą, raumenų silpnumą, vėlyvą vaikščiojimo pradžią, judėjimo praradimą paauglystėje, skausmus, o kartais – kvėpavimo problemas.

Idiopatinė periferinė neuropatija

Beveik pusėje atvejų lieka neaišku, kas sukėlė nervų pažeidimus. Tuomet gydytojai būklę vadina idiopatine periferine neuropatija.

Kai kurie vaistai gali sukelti neuropatiją

Periferinė neuropatija kartais gali būti nedažnas tam tikrų vaistų poveikis. Nervų pažeidimus gali sąlygoti:

• Vėžiui gydyti naudojami chemoterapiniai vaistai (pvz., cisplatina, oksaliplatina, taksanai ir kt.)
• Širdies ir kraujagyslių vaistai (pvz., amjodaronas, perheksilinas, statinai)
• Uždegiminiams sutrikimams skiriami TNF-alfa inhibitoriai
• Antiepilepsiniai vaistai (pvz., fenitoinas, fenobarbitalis, gabapentinas)
• Vaistai ŽIV infekcijai valdyti
• Tam tikros antibiotikų grupės (pvz., fluorochinolonai)
• Disulfiramas, taikomas esant alkoholio priklausomybei
• Per didelės vitamino B6 dozės
• Preparatai podagros gydymui (pvz., kolchicinas)
• Litis, jeigu vartojamas ilgai ir didelėmis dozėmis
• Vaistai maliarijai gydyti ar autoimuninėms ligoms kontroliuoti (pvz., chlorochinas, hidroksichlorochinas)

Galimos komplikacijos

Periferinės neuropatijos komplikacijų pobūdis dažniausiai priklauso nuo konkrečios priežasties ir kitų gretutinių ligų. Tačiau tinkama priežiūra padeda sumažinti riziką. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos:

• Raumenų silpnumas ir atrofiniai pokyčiai. Pažeisti nervai silpnina raumenis, dažniausiai – rankų, blauzdų, pėdų srityje. Tai gali apsunkinti ėjimą ar net juo nebegalėti užsiimti.
• Pėdų opų atsiradimas. Žmogus gali nejausti pėdose žaizdų ar įbrėžimų – ypač sergant diabetu. Prasčiau gyjančios žaizdos padidina infekcijos bei gangrenos, o sunkiais atvejais – net galūnių amputacijos grėsmę.
• Didėjanti traumų rizika. Jautrumo praradimas dažnai lemia, kad žmogus gali susižeisti to nepastebėjęs, o dėl lėtesnio gijimo kyla pavojus komplikacijoms.
• Kritimai. Silpni raumenys, prastesnė koordinacija ar galvos svaigimas dėl blogai reguliuojamo kraujospūdžio didina parkritimų tikimybę. Todėl gali pasitaikyti lūžių ar net ilgalaikių komplikacijų dėl ilgo lovos režimo.
• Apytakos, virškinimo, lytinės ar regos problemos. Jei pažeidžiami autonominiai nervai, gali išsivystyti žarnyno sutrikimai (vidurių užkietėjimas arba viduriavimas), šlapinimosi problemos, staigūs kraujospūdžio svyravimai, širdies ritmo pokyčiai, erekcijos ar lytinio pasitenkinimo sutrikimai, patinimai ar neryškus matymas.

Pagrindiniai akcentai

Periferinė neuropatija labai dažnai pasireiškia sergantiesiems diabetu, bet nemalonių pojūčių – dilgčiojimo, nejautros, skausmo ar kitokių keistų pojūčių – gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Pajutus tokių simptomų, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Laiku pradėjus gydymą ir tinkamai rūpinantis sveikata, simptomus dažnai pavyksta kontroliuoti ir sumažinti ligos progresavimą.