Periodontitas (dantenų liga): priežastys, simptomai ir gydymas

Dantenų ligos dažniausiai vystosi dėl ilgainiui susikaupiančių apnašų – plonos bakterijų plėvelės, kuri susidaro ant dantų paviršiaus po valgio, ypač suvalgius saldaus ar krakmolingo maisto. Jei burnos higiena apleidžiama, apnašos sukietėja ir virsta akmenimis, kurie kaupiasi palei dantenų liniją. Šie akmenys dar labiau sulaiko bakterijas ir skatina dantenų uždegimą – jos parausta, patinsta ir gali kraujuoti valant dantis.

Dantenų uždegimo eiga

Iš pradžių išsivysto gingivitas – pradinis dantenų uždegimas. Jei į tai nekreipiamas dėmesys, dantenos pamažu atsitraukia nuo dantų, sudarydamos kišenėles. Šiuose plyšiuose ir toliau kaupiasi apnašos bei akmenys, vystosi infekcija. Infekcija ima ardyti audinius, kurie tvirtina dantis, bei kaulą. Jei procesas pažengia, dantys gali pradėti klibėti arba iškristi. Būtent dantenų ligos yra dažniausia dantų netekimo priežastis suaugusiems.

Rizikos veiksniai

• Hormoniniai svyravimai (paauglystės, nėštumo, menopauzės, menstruacijų metu) gali dantenas padaryti jautresnes uždegimui.
• Lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar kai kurios infekcijos, didina dantenų ligų riziką.
• Tam tikri vaistai gali sumažinti seilių gamybą, o seilės natūraliai saugo dantenas nuo bakterijų.
• Rūkymas ne tik lėtina gijimą, bet ir žymiai apsunkina dantenų atkūrimą bei didina ligų riziką.
• Netaisyklinga kasdienė burnos higiena (nepriklausomai nuo amžiaus) yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vystosi dantų ir dantenų ligos.
• Giminėse pasitaikančios dantenų problemos gali reikšti didesnį genetinį polinkį į šias ligas.

Kaip atpažinti dantenų ligos požymius

Pradinėse stadijose dantenų liga gali būti beveik nepastebima, bet dažniausi simptomai yra šie:

• Dantenų kraujavimas valant dantis ar naudojant dantų siūlą
• Paraudusios, paburkusios dantenos, kurios turėtų būti rausvos ir stangrios
• Supūliavimas tarp dantų
• Nuolatinis blogas burnos kvapas ar nemalonus skonis
• Skausmingos ar jautrios dantenos
• Dantenų atsitraukimas nuo dantų, dėl ko jie atrodo ilgesni
• Tarp dantų atsiradusios juodos trikampio formos ertmės
• Kliuvimas sukandant, pasikeitusi dantų padėtis
• Klibantys ar net iškrentantys dantys
• Padidėję tarpai tarp dantų

Kai kuriems žmonėms liga gali paveikti tik vieną ar kelių dantų sritį, ypač krūminius dantis.

Kuo dantenų liga gali būti pavojinga?

Dantenų uždegimas ilgainiui gali sukelti ne tik dantų netekimą, bet taip pat gali būti susijęs su bendros sveikatos sutrikimais: širdies ligomis, kraujotakos problemomis, blogiau kontroliuojamu cukralige, netgi sąnarių ar kvėpavimo ligomis.

Dantenų ligos plitimas

Ligos sukėlėjai yra bakterijos, kurios gali patekti iš žmogaus žmogui per seiles, pvz., bučiuojantis arba dalijantis stalo įrankiais. Tačiau įprasto bendravimo būdu dantenų ligos neužsikrečiama.

Kaip nustatoma dantenų liga

Dantenų ligos diagnozė nustatoma odontologinio patikrinimo metu. Specialistas įvertina, ar yra dantenų kraujavimas, jų atsitraukimas, patikrina kišenėlių gylį aplink dantis, stebi, ar pasikeitęs sąkandis, ar dantys nekliba. Jei reikia, atliekami rentgeno tyrimai, kurie leidžia nustatyti, kiek yra prarasta kaulo.

Sunkesniais atvejais gali būti siunčiama pas periodontologą detalesniam įvertinimui ir gydymui.

Gydymo galimybės ir tikslai

Pagrindinis gydymo tikslas – atstatyti dantį ir danteną jungiančius audinius, sumažinti patinimą, sustabdyti uždegiminį procesą. Kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, sveikatą, rūkymo įpročius ar anksčiau bandytus metodus.

Nesudėtingų formų gydymas

• Gilesnis akmenų ir apnašų valymas (skalingas): atliekamas specialiais instrumentais, ultragarsu ar lazeriu nuvalomi ne tik matomi, bet ir po dantenomis susikaupę akmenys ir apnašos.
• Šaknų lyginimas: nugludinamas danties šaknų paviršius, kad bakterijoms būtų sunkiau vėl prikibti, ir dantenos geriau prigytų.
• Gydymo metu gali būti skiriami antibakteriniai skalavimai, geliai ar vaistai infekcijai mažinti.

Sunkesnių formų gydymas

• Flap operacija: periodontologas atveria dantenas, išvalo gilumines apnašas bei infekciją, išlygina kaulo nelygumus ir užsiuva dantenas. Tai padeda lengviau palaikyti švarą ateityje.
• Minkštųjų audinių persodinimas: jei dantenos stipriai atsitraukusios, naudojama audinių transplantacija (dažniausiai iš gomurio ar donorinės medžiagos), kad būtų pridengtos atviros šaknys.
• Kaulo priauginimas: esant stipriai kaulo destrukcijai, į pažeistas vietas įsodinamas natūralus ar dirbtinis kaulas, taip sukuriant terpę natūraliam kaulo ataugimui ir danties įtvirtinimui.
• Gydomasis audinių regeneravimas: tarp dantenų ir kaulo dedama speciali membrana, kuri padeda ataugti naujiems audiniams.
• Baltymų terapijos (specialūs geliai): jie skatina kaulo bei minkštųjų audinių gijimą ir atsinaujinimą.
• Gydymui pagreitinti gali būti naudojamas kraujo plazmos ar fibrino koncentratas, kuris išgaunamas iš paties paciento kraujo ir uždedamas ant operuotos vietos.

Ar dantenų ligą galima išgydyti?

Ankstyvas gingivitas dažniausiai visiškai išgydomas, tačiau pažengusiose stadijose, kai jau prarasta dalis kaulo, visiškai jo atkurti neįmanoma. Vis dėlto gydymas gali stipriai pristabdyti ligą ir padėti išlaikyti dantis bei dantenų sveikatą.

Kaip apsisaugoti nuo dantenų ligos?

• Valykite dantis du kartus per dieną minkštu dantų šepetėliu ir fluoro turinčia pasta. Nepamirškite keisti šepetėlį kas 3 mėnesius, nes susidėvėjęs nebevalo efektyviai.
• Naudokite dantų siūlą ar tarpdančių šepetėlius kasdien – jie pasiekia tas vietas, kurių nepasiekia paprastas šepetėlis.
• Burną skalaukite antibakteriniu skalavimo skysčiu – tai padeda ne tik sumažinti blogą kvapą, bet ir kontroliuoti bakterijų kiekį.
• Vengite rūkymo – mesti rūkyti naudinga ne tik dantenų, bet ir bendrai sveikatai.
• Nepamirškite reguliarių profesionalių burnos higienos procedūrų – profilaktinis apnašų valymas kas pusmetį padeda išvengti dantenų uždegimo.
• Mažinkite stresą – stresas gali slopinti imunitetą ir sunkinti uždegimų eigą.
• Rinkitės subalansuotą mitybą, gausią vitaminų ir antioksidantų – jie svarbūs audinių atsinaujinimui ir stipresnei organizmo apsaugai nuo uždegimo.
• Stebėkite, ar nekandaute dantų netyčia naktį ar nesugręžiate jų dieną – tokie įpročiai apsunkina audinių būklę.

Genetinis polinkis ir asmeninė priežiūra

Net tinkamai rūpinantis dantimis, kai kurie žmonės dėl paveldimumo gali būti labiau linkę sirgti dantenų ligomis. Tokiu atveju naudinga dažniau lankytis pas gydytoją profesionaliai burnos higienai ir konsultacijoms. Jei giminėse pasitaiko dantenų ligų ar dantų netekimo, svarbu apie tai informuoti savo odontologą.

Dantenų liga ir kitos sveikatos problemos

Pastaraisiais metais nustatyta, kad dantenų ligos gali turėti įtakos širdies bei kraujagyslių sistemai, padidinti insulto ar širdies ligų riziką. Sergant lėtinėmis ligomis, kaip diabetas, dantenų uždegimas gali pabloginti jų eigą.

Pagrindinės mintys

Gingivitas – tai ankstyvoji dantenų ligos stadija, kuri gali progresuoti iki rimtos periodonto ligos ir dantų netekimo. Gerai prižiūrint burną, reguliariai lankantis pas gydytoją ir laiku pritaikius gydymą, galima sustabdyti ligos vystymąsi ir išsaugoti sveikus dantis.