Pilnas kraujo tyrimas (CBC): iššifruokite savo rezultatus

Sužinosite
- Kokiais atvejais atliekamas bendras kraujo tyrimas?
- Nauda savarankiškai suprantant kraujo tyrimų rezultatus
- Kokius rodiklius galima įvertinti?
- Kaip gauti ir suprasti atsakymus?
- Tyrimų analizės ribos ir jų interpretacija
- Kada reikalinga gydytojo konsultacija?
- Privatumas ir duomenų saugumas
- Kur gali pagelbėti ši informacija?
Nerimaujate dėl kraujo tyrimų rezultatų ir nežinote, ką jie reiškia? Jeigu gavote raudonųjų kraujo kūnelių, trombocitų ar kitų kraujo rodmenų atsakymus, pateikę tyrimo pavadinimą ir rezultatą galite sužinoti, ar jūsų reikšmės yra per žemos, optimalios ar per aukštos.
Kokiais atvejais atliekamas bendras kraujo tyrimas?
Bendras kraujo tyrimas (BKT) – vienas iš dažniausiai skiriamų kraujo tyrimų. Jis suteikia gydytojams daug svarbios informacijos – padeda nustatyti, ar nėra mažakraujystės, kokia gali būti jos priežastis, ar kraujo ląstelės gaminamos tinkamai, ar nekyla įtarimų dėl kraujavimo sutrikimų, infekcijų, uždegimų ar tam tikrų onkologinių ligų.
Nauda savarankiškai suprantant kraujo tyrimų rezultatus
Geriau išmanant savo kraujo tyrimų rezultatus, galite efektyviau bendrauti su gydytoju ir aktyviau dalyvauti rūpinantis sveikata. Sužinokite, ką reiškia jūsų rodikliai, kodėl atliekamas vienas ar kitas tyrimas bei kas gali lemti nukrypimus nuo normos.
Kokius rodiklius galima įvertinti?
- Raudonųjų kraujo kūnelių kiekis (RBC)
- Baltųjų kraujo kūnelių kiekis (WBC)
- Trombocitų kiekis
- Hemoglobino koncentracija
- Hematokritas
- Vidutinė eritrocito tūrio reikšmė (MCV)
- Vidutinė hemoglobino kiekio reikšmė eritrocite (MCH)
- Vidutinė hemoglobino koncentracijos reikšmė eritrocite (MCHC)
- Eritrocitų pasiskirstymo plotis (RDW)
- Vidutinė trombocito tūrio reikšmė (MPV)
- Retikulocitų kiekis
- Baltųjų kraujo kūnelių subpopuliacijos: neutrofilai, limfocitai, monocitai, eozinofilai, bazofilai
Kaip gauti ir suprasti atsakymus?
Dažniausiai laboratoriniai kraujo tyrimų duomenys būna paruošti per dieną ar dvi. Kopiją galite paprašyti gydytojo kabinete arba užsisakyti telefonu. Dažnai rezultatai pateikiami ir internetinėse savitarnos sistemose – jose galite greitai peržiūrėti reikšmes, pasirinkti tyrimą pagal pavadinimą ir įvesti skaitinį rezultatą analizatoriui.
Atkreipkite dėmesį: skirtingos laboratorijos gali pateikti skirtingas normos ribas, tad tiksliausią palyginimą visada darykite pagal konkretaus tyrimo lape nurodytas vertes.
Tyrimų analizės ribos ir jų interpretacija
Gavus rezultatą, analizatorius nurodo, ar tyrimas yra žemiau, viršija ar atitinka įprastą ribą – taip pat paaiškina, ką galėtų reikšti viena ar kita situacija. Taip pat trumpai pristatoma, kam skirtas tyrimas ir kokią informaciją jis suteikia apie organizmą.
Kada reikalinga gydytojo konsultacija?
Nors savarankiškai stebėti tyrimų rodiklius gali būti naudinga, pilnai išanalizuoti rezultatus ir nuspręsti dėl tolesnių veiksmų gali tik gydytojas. Vieno tyrimo vertinimas izoliuotai ne visada atskleidžia viską – daugelis rodiklių yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Svarbu žiūrėti į bendrą vaizdą ir įvertinti jūsų sveikatos istoriją, simptomus, gyvenimo būdą.
Privatumas ir duomenų saugumas
Asmens duomenų apsauga – labai svarbi. Visi įvedami duomenys lieka tik jūsų žinioje. Jie nėra išsaugomi ar stebimi – užtikrinamas visiškas konfidencialumas. Jei norite išsaugoti analizės rezultatą, rekomenduojama jį atsispausdinti.
Kur gali pagelbėti ši informacija?
Analizatoriumi gali pasinaudoti, norėdami geriau suprasti savo kraujo tyrimo rodiklius bei pasiruošti pokalbiui su gydytoju. Tai padės aiškiau užduoti klausimus ir tikėtis, kokios temos bus aptariamos konsultacijos metu.
Atminkite – šios priemonės paskirtis yra informacinė. Savidiagnostikai ji nėra tinkama. Dėl tinkamo gydymo ar diagnozės visada verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Tik gydytojas, matydamas pilną jūsų sveikatos vaizdą ir kitus tyrimų duomenis, gali ne tik paaiškinti, bet ir skirti tinkamą gydymą.













