Plaučių uždegimas: simptomai, priežastys ir gydymas

Pneumonija – dažna kvėpavimo takų liga, kurią dažniausiai sukelia bakterijos ar virusai. Tai gali būti tiek lengva infekcija, tiek sunki liga, reikalaujanti gydymo ligoninėje. Svarbu žinoti, kaip plinta pneumonija, kokie yra rizikos veiksniai bei kaip jos išvengti.

Pneumonijos perdavimas ir užkrečiamumas

Bakterinė ir virusinė pneumonijos forma gali būti užkrečiama. Ligos sukėlėjai plinta oru, kai sergantis žmogus kosėja ar čiaudi, taip pat kalbėdamas. Pneumoniją galima pasigauti net ir palietus paviršių, ant kurio yra užkratas, o vėliau prisilietus prie burnos ar nosies.

Pneumonijos rūšys pagal atsiradimo vietą

• Bendruomenėje įgyta pneumonija – dažniausiai pasitaikanti, kai infekcija užsikrečiama namuose, darbe ar kitose viešose vietose.
• Ligoninėje įgyta pneumonija – pasireiškia užsikrėtus jau būnant gydymo įstaigoje. Tokia forma dažnai būna sunkesnė dėl galimų atsparių bakterijų ir silpnesnės pacientų sveikatos.
• Ventiliacijos sukelta pneumonija – išsivysto pacientams, kurie kvėpuoja su kvėpavimo aparato pagalba.
• Su sveikatos priežiūros įstaigomis siejama pneumonija – apima infekcijas, įgytas bet kurioje gydymo įstaigoje, pavyzdžiui, slaugos namuose ar dializės centre.

Sąryšis su kitomis infekcijomis

Gripas kartais gali komplikuotis ir pereiti į pneumoniją, ypač žmonėms, turintiems kitų sveikatos sutrikimų ar padidėjusią riziką. Taip pat virusas, sukeliantis COVID-19, gali sukelti pneumoniją arba padidinti polinkį antrinėms bakterinėms infekcijoms, nes susilpnina imuninę sistemą.

Kada dažniau rizikuojama susirgti?

Nors su pneumonija gali susirgti bet kas, didžiausia rizika susirgti būdinga mažiems vaikams ir vyresniems nei 50 metų žmonėms. Kai kurios būklės ar gyvenimo ypatumai dar labiau didina pavojų:

• Lėtinės plaučių ligos, pvz., astma ar LOPL
• Širdies ligos, diabetas ar kita sunki sveikatos būklė
• Imuninės sistemos nusilpimas dėl chemoterapijos, organų persodinimo ar kitų ligų
• Ilgesnis buvimas gydymo įstaigose
• Apsunkintas rijimas
• Ventiliatoriaus naudojimas kvėpavimui
• Rūkymas arba buvimas dūmų aplinkoje
• Dažnas alkoholio ar narkotikų vartojimas
• Dažnas kontaktas su dulkių, cheminių medžiagų ar kitų dirgiklių pilna aplinka

Kaip nustatoma pneumonija?

Diagnozei gydytojas pirmiausia teiraujasi apie patiriamus simptomus ir praeities ligas, taip pat apie įpročius ar kontaktus su sergančiaisiais. Plaučių būklė nustatoma klausant kvėpavimo garsų stetoskopu – sergant dažnai girdimi traškesiai ar burbuliavimas.

Jei įtariama pneumonija, dažnai atliekami:

• Kraujo tyrimai infekcijai nustatyti
• Krūtinės ląstos rentgenograma, parodanti infekcijos išplitimą
• Deguonies kiekio kraujyje matavimas
• Skrandžio ar nosies išskyrų tyrimai infekcijos sukėlėjui nustatyti

Tais atvejais, kai liga prasidėjo ligoninėje arba turite kitų sveikatos problemų, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai – pavyzdžiui, arterinio kraujo dujų analizė, bronchoskopija ar kompiuterinė tomografija.

Pneumonijos ir bronchito skirtumai

Tiek pneumonija, tiek bronchitas gali pasireikšti ilgu kosuliu, karščiavimu, silpnumu ar krūtinės skausmais. Kartais bronchitas gali pereiti į pneumoniją. Tačiau bronchitas dažniausiai yra mažiau pavojingas – jis apima tik bronchų uždegimą, o ne plaučių audinio infekciją. Atsiradus šiems simptomams rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kuris išsiaiškins tikrąją priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.

Pneumonijos komplikacijos

• Kai kuriems žmonėms gali išsivystyti kraujo užkrėtimas (bakteriemija), dėl kurio gresia šokas ar organų pažeidimas.
• Respiracinis nepakankamumas gali priversti kuriam laikui naudoti kvėpavimo aparatą.
• Skysčių kaupimasis plaučius ir krūtinės ląstą skiriančiuose audiniuose (pleuros ertmėje), kuris gali ir supūliuoti.
• Pūlinio susiformavimas plaučiuose ar šalia jų.
• Ūminis respiracinio distreso sindromas (ARDS), kai stipriai sutrikdomas kvėpavimas.
• Inkstų funkcijos nepakankamumas.
• Jei sergate širdies ligomis – gali pasunkėti širdies funkcija ar išaugti infarkto rizika.

Pneumonijos gydymo galimybės

Kokį gydymą taikys gydytojas, priklauso nuo to, kokio tipo pneumonija sergate, jūsų amžiaus, bendros sveikatos ir ligos sunkumo. Dauguma žmonių gali sveikti namuose, ramiai ilsėdamiesi ir vartodami paskirtus vaistus.

Vaistai nuo pneumonijos

• Bakterinei infekcijai gydyti naudojami antibiotikai. Svarbu juos vartoti tiek laiko, kiek paskyrė gydytojas, net jei jaučiatės geriau anksčiau.
• Virusinei pneumonijai antibiotikai nepadeda. Rekomenduojama daug ilsėtis, pakankamai gerti ir mažinti temperatūrą. Kai kurie virusai gali būti gydomi priešvirusiniais vaistais.
• Grybelinės kilmės ligą gydoma specialiais priešgrybeliniais vaistais.

Išskirtiniai atvejai: netipinė pneumonija

Netipinę pneumoniją dažnai sukelia sunkiau aptinkamos bakterijos, tokios kaip mikoplazmos ar legionelės. Jei liga nesunki, užtenka lovos režimo ir savijautos stebėjimo – sunkesniais atvejais reikalingi antibiotikai.

Nebulizatoriai ir kvėpavimo pagalba

Kartais gydytojas gali paskirti inhaliatorių ar purkštuvą (nebulizatorių), kad lengviau kvėpuotumėte arba sumažintumėte uždegimą. Tačiau šios priemonės pačios infekcijos neišgydo.

Gydymas ligoninėje

Jei simptomai sunkūs, o rizika didesnė dėl kitų ligų, gydytojas gali rekomenduoti gydymą ligoninėje. Dažnai naudojami lašinami vaistai ar skysčiai, taikoma deguonies terapija, specialios kvėpavimo procedūros. Esant poreikiui, gali būti šalinamas susikaupęs skystis iš aplink plaučius.

Kiek ilgai trunka sveikimas?

Sveikimo laikotarpis priklauso nuo ligos sunkumo ir sukėlėjo. Lengvais atvejais simptomai trunka apie savaitę, o po sunkios formos jėgų trūkumas gali išlikti net mėnesį ar ilgiau. Verta ilgiau ilsėtis ir apriboti kontaktus – taip ne tik sau padedate pasveikti, bet ir sumažinate infekcijos plitimo pavojų kitiems.

Kaip atpažinti, kad jau sveikstate?

• Kai atslūgsta temperatūra.
• Kai sumažėja išskiriamo skreplių kiekis.
• Krūtinėje jaučiama mažiau skausmo ar diskomforto.
• Retėja kosulys.
• Lengviau kvėpuoti.

Nors fizinė savijauta greitais tempais neatsistatys, šie ženklai rodo, kad organizmas pradeda įveikti infekciją.

Namų priemonės, kurios padeda sveikti

• Ilsėkitės bei venkite aktyvaus darbo, jei tik yra galimybė – paprašykite pagalbos buityje.
• Savarankiškai vartokite tik gydytojo rekomenduotus vaistus temperatūrai arba skausmui mažinti. Nestabdykite kosulio, nes jis padeda plaučiams pasišalinti nuo infekcijos.
• Gerkite daug vandens, arbatos, sultinio – taip lengviau skystėja gleivės.
• Drėkinkite orą kambaryje, jei jaučiate, kad gleivės tirštos.
• Aplinkai vėsinti ir savijautai gerinti naudokite šaltus kompresus, kai karščiuojate.
• Venkite rūkymo ir pasistenkite nepatekti į patalpas, kur rūkoma.
• Vaistus vartokite tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas.

Kaip apsisaugoti nuo pneumonijos?

• Dažnai ir kruopščiai plaukite rankas.
• Venkite artimo kontakto su sergančiaisiais. Patys sirgdami taip pat būkite atokiau nuo kitų.
• Čiaudėdami ar kosėdami prisidenkite nosį ir burną skiaute, rankove arba sulenkta alkūne.
• Namuose ar darbo vietoje dažnai valykite objektus, prie kurių dažnai liečiamasi.
• Ribokite rūkymą ir vengite dūmų aplinkos.
• Kontroliuokite lėtines ligas ir laikykitės gydytojo nurodymų.
• Rekomenduojama skiepytis nuo pneumonijos bei gripo.
• Imunitetui stiprinti rinkitės aktyvų gyvenimo būdą, subalansuotą mitybą bei pakankamą miegą.

Pneumonijos vakcina

Yra dvi pagrindinės vakcinos, apsaugančios nuo dažniausios bakterinės pneumonijos priežasties – pneumokoko bakterijos. Rekomenduojama skiepytis žmonėms nuo 50 metų, tiems, kurių imunitetas silpnesnis arba sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat rūkantiesiems. Vaikams iki 5 metų taip pat reikalinga ši vakcina, o vaikui, sergančiam tam tikromis ligomis, gali būti reikalingas papildomas skiepas vaikystėje ar paauglystėje.

Gripo vakcina taip pat gali gerokai sumažinti pneumonijos riziką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Papildomai skiepai nuo kitų infekcijų – tokių kaip Hib bakterijos, tymų, kokliušo, RSV ar vėjaraupių – taip pat saugo nuo pneumonijos ir jos komplikacijų.

Trumpa santrauka

Pneumonija – tai plaučių infekcija, dažniausiai plintanti oru arba per kontaktą su užkrėstais paviršiais. Gydymas priklauso nuo sukėlėjo, o ligos eiga gali būti labai skirtinga – nuo lengvos iki sunkios. Skiepai, gera higiena ir stiprus imunitetas padeda sumažinti riziką susirgti. Pajutus kvėpavimo pasunkėjimą, stiprų skausmą ar užsitęsusį karščiavimą, verta pasitarti su gydytoju.