Plaukų biologija, sandara ir funkcijos

Plaukai – tai kur kas sudėtingesnė organizmo dalis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jie padeda apsaugoti kūną, saugo odą nuo dulkių ir smulkių dalelių aplink akis ir ausis, o šukuosena dažnai tampa asmenybės išraiška. Jei plaukai pažeidžiami, daugeliu atvejų jie sugeba atsinaujinti be randų, o plaukai dengia beveik visą kūno paviršių.

Kaip vystosi plaukai

Dar iki gimdymo, maždaug 22-ą nėštumo savaitę, žmogaus kūnas jau būna užsėtas visais plaukų folikulais. Jų būna apie penkis milijonus, o beveik milijonas iš jų – galvos srityje, iš kurių apie šimtą tūkstančių – skalpe. Tai – didžiausias folikulų skaičius, kurį turėsite per gyvenimą.

Vėliau šis skaičius nesikeičia – į gyvenimo pabaigą plaukų folikulų tankis dažniausiai sumažėja, nes kūnas auga, oda plečiasi, tačiau naujų folikulų daugiau neatsiranda.

Plauko sandara

Plaukas iš pirmo žvilgsnio paprastas, tačiau iš tiesų tai viena iš sudėtingiausių žmogaus organizmo struktūrų. Jį sudaro dvi pagrindinės dalys: plauko folikulas – oda besitęsianti plauko šaknis, ir plauko stiebas – tai, ką matome virš odos.

Folikulas yra savotiškas maišelis, prasidedantis odos paviršiniuose sluoksniuose ir besidriekiantis iki antrosios jos dalies. Giliausiai, folikulo apačioje, susitelkę smulkūs kapiliarai – papilė. Ji maitina plauko šaknį, užtikrina jos augimą. Greta papilės egzistuoja gemalinis sluoksnis, kuris atsakingas už naujų plaukų ląstelių gamybą. Šaknies svogūnėlis, esantis folikulo atsargoje, kaupia kamienines ląsteles, gebančias ilgainiui atsinaujinti ir suformuoti naujas specializuotas ląsteles.

Folikulą iš vidaus ir išorės juosia apvalkalai – jie apsaugo augantį plauką ir lemia jo formą. Vidinis apvalkalas lydi plauką beveik iki pat riebalų liaukos, o išorinis – tęsiasi iki pat liaukos angos.

Riebalinė liauka gamina sebumą – natūralius organizmo riebalus. Brendimo metu jų gaminama ypač daug, todėl šiuo laikotarpiu ne retai susiduriama su odos spuogais. Su amžiumi sebumo kiekis sparčiai mažėja, todėl oda ir plaukai dažniau išsausėja.

Prie išorinio folikulo sluoksnio tvirtinasi arrektoriaus raumuo – mažytė raumenų skaidula. Susitraukusi ji pakelia plauką stačiai, dėl to kūną išberia vadinamosios žąsies oda.

Plauko stiebo sandara

Virš odos išaugęs plauko stiebas sudarytas iš jau negyvų ląstelių, kurios susilieja į tris keratino sluoksnius – rimtą, tvirtą baltymą. Šios dalys:

• Vidinis sluoksnis: medula. Kai kurių tipų plaukai gali jos neturėti.
• Vidurinis sluoksnis: žievė. Tai didžiausia plauko dalis, kurioje yra pigmentinių ląstelių, suteikiančių plaukui spalvą.
• Išorinis sluoksnis: kutikulė. Ją sudaro tampriai persidengiančios žvynelės, primenančios stogą. Daugelis kondicionierių būtent šį sluoksnį gludina, kad plaukai atrodytų sveiki ir švelnūs.

Matomoji plauko dalis – tai stiebas, sudarytas iš minėtų trijų sluoksnių.

Plaukų augimo ciklas

Plaukai ant galvos kasdien paauga vos kelias dešimtąsias milimetro, tačiau kiekvienas plaukas nuolat būna vienoje iš trijų augimo stadijų: anagene, katagene ir telogene.

• Anageno fazė – aktyvus augimas, trunka kelerius metus. Plaukas stumia į viršų seną, nebeaugantį plauką. Ant veido, galūnių ar antakių ši stadija gerokai trumpesnė – trunka apie mėnesį, todėl šioje srityje plaukai būna kur kas trumpesni.
• Katageno fazė – trumpas perėjimo laikotarpis, kai augimas ima lėtėti, o išorinis folikulo sluoksnis susitraukia ir apsupa plauko šaknį. Šis plaukas virsta vadinamuoju klubo plauku, kuris daugiau nebeauga. Šiuo metu būna apie 2 % visų plaukų.
• Telogeno fazė – ramybės fazė, kuri trunka maždaug tris mėnesius ir apima 10–15 % visų plaukų. Šioje fazėje plaukų augimas visai sustoja, tačiau plaukas dar laikosi, kol naujas pradeda stumti jį lauk.

Visas augimo ciklas užtikrina, kad plaukai nuolat keičiasi – nauji išauga, kai seni iškrenta.

Kodėl skiriasi plaukų išvaizda

Vieni žmonės turi tiesius, blizgančius plaukus, kiti – garbanotus ir standžius. Tai priklauso nuo plauko formos iš vidaus. Jei stiebo pjūvis apvalus, plaukai būna tiesūs. Plokšti bei ovalūs plaukai linkę garbanotis. Kuo stiebas plokštesnis, tuo didesnė tikimybė, kad plaukai banguosis ar garbanuosis.

Plaukų blizgesį taip pat lemia jų forma – dėl apvalių plaukų sebumas lengvai pasiskirsto, todėl tiesūs plaukai dažnai žvilga. Garbanoti plaukai labiau išsausėja, nes riebalams sudėtingiau pasklisti per visą ilgį, dėl to jie gali atrodyti prigesę.

Laikui bėgant plaukai gali keisti ne tik atspalvį ar storį – jie kartais pradeda atauginėti ten, kur jų anksčiau nebuvo, arba nyksta įprastose vietose.

Apibendrinimas

Žmogaus plaukus sudaro po oda esantis folikulas – gyva struktūra, užtikrinanti plauko augimą, ir virš odos matomas stiebas, kurį sudaro negyvos ląstelės. Kiekvienas plaukas pereina visas tris augimo stadijas, kol iškrenta, o vietoje seno užauga naujas. Sveika gyvensena, visavertė mityba ir dėmesys bendrai sveikatai gali padėti palaikyti stiprius bei žvilgančius plaukus.