Plaukų slinkimas (alopecija)

Plaukų slinkimas – problema, galinti pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims bet kuriame gyvenimo etape. Nors dažniausiai tai paveldimas ir su amžiumi atsirandantis reiškinys, plaukai kartais pradeda slinkti ir dėl kitų priežasčių – streso, ligų, vaistų ar įvairių galvos odos sutrikimų. Suprasti, kodėl slenka plaukai ir kaip tai spręsti, gali padėti atgauti pasitikėjimą savimi bei pasirūpinti sveikesne plauko būkle.

Simptomai ir kaip jie pasireiškia

Plaukų slinkimo požymiai neretai skiriasi ir priklauso nuo pagrindinės priežasties. Kai kuriems žmonėms pastebimas laipsniškas plaukų retėjimas, kitiems gali atsirasti nuplikimo židiniai ar besikeičiantis plaukų augimo linijos kontūras.

Vyrams dažniausiai pasireiškia „vyriško tipo nuplikimas“, kai plaukai pradeda slinkti virš smilkinių ir pasislenka į pakaušio sritį. Moterims dažnesnis tolygus slinkimas be ryškios augimo linijos pakitimų. Kartais plaukai ima kristi kuokštais – tai gali būti susiję su stipriu stresu, infekcijomis ar lėtinėmis ligomis. Be to, kai kurios odos ligos ar net įprotis dažnai liesti bei pešioti plaukus gali sukelti židininį nuplikimą.

Plaukų augimo ciklas ir kada sutrinka jo eiga

Kiekvienas plaukas nuolat pereina tris pagrindines augimo fazes. Anageno fazėje plaukai aktyviai auga ir ši trunka kelerius metus. Po jos seka trumpa katageno fazė, kurios metu augimas sustoja ir plaukas atsiskiria nuo folikulo. Galiausiai plaukas patenka į telogeno fazę – per šį „ramybės“ laikotarpį (iki trijų mėnesių) jis galutinai iškrenta.

Įprastai per dieną netenkama apie 50–100 plaukų, tačiau kai ciklas sutrinka, prarandama daugiau, o nauji plaukai nespėja atauginėti.

Plaukų slinkimo rūšys ir priežastys

Dažniausia priežastis – paveldimas polinkis (androgeninis slinkimas). Šis tipas lemia laipsnišką plaukų retėjimą tiek vyrams, tiek moterims – vėlesniame amžiuje juo skundžiasi didelė dalis žmonių.

Kitos priežastys:

• Stiprus emocinis ar fizinis stresas (operacija, liga, gimdymas, menopauzė)
• Vitaminų, mineralų (ypač cinko) trūkumas organizme
• Skydliaukės sutrikimai
• Tam tikri medikamentai arba gydymas (pavyzdžiui, priešvėžiniai vaistai, chemoterapija, tam tikri antibiotikai, hormonai, antidepresantai, kraujospūdžio reguliatoriai ir kt.)
• Grybelinės infekcijos (tinea capitis) dažnai pasitaiko vaikams ir sukelia židininį slinkimą, oda tampa paraudusi, niežtinti
• Autoimuniniai susirgimai (pvz., alopecija areata, kai imuninė sistema atakuoja plaukų folikulus)
• Plaukų patempimas dėl dažymo, formavimo karščiu ar stipriai surištų šukuosenų
• Sąlytis su tam tikromis toksiškomis medžiagomis (arsenu, auksu, bismutu)
• Įpročiai – plaukų pešiojimo ar sukimo sutrikimas (trichotilomanija)
• Endokrininiai sutrikimai – ypač kai pakinta lytinių hormonų pusiausvyra (pvz., esant policistinių kiaušidžių sindromui ar androgenų pertekliui moterims)
• Riebalinių liaukų uždegimai, įvairūs randai po nudegimų

Kaip nustatoma plaukų slinkimo priežastis?

Nustatant diagnozę dažniausiai pakanka įvertinti plaukų slinkimo pobūdį bei paciento sveikatos istoriją. Tam tikrais atvejais skiriami papildomi tyrimai:

• Kraujo tyrimai (padeda išsiaiškinti, ar nėra skydliaukės, hormonų ar kitų sutrikimų)
• Plauko stiprumo traukimo testas
• Odos biopsija – jei įtariama, kad slinkimą sukelia autoimuninės ar infekcinės ligos

Gydymo galimybės

Plaukų slinkimo gydymas priklauso nuo priežasties. Jei kaltas ligos procesas ar tam tikri vaistai, pašalinus šiuos rizikos veiksnius plaukai dažnai atauga savaime. Kitu atveju, taikomi įvairūs gydymo metodai:

• Išoriškai naudojamas minoksidilis (tinka tiek vyrams, tiek moterims), skatina naujų plaukų augimą. Preparatą reikia naudoti nuolat, nes nutraukus naudojimą plaukai vėl iškrenta.
• Vyriško tipo nuplikimui gydyti skiriami vaistai, stabdantys tam tikro fermento veiklą ir taip lėtinantys slinkimą.
• Alopecijos atveju gali būti leidžiami kortikosteroidų preparatai į pažeistą odą.
• Priklausomai nuo grybelinės infekcijos tipo, skiriami reikiami priešgrybeliniai vaistai.
• Imuninę sistemą slopinantys preparatai (pvz., JAK inhibitoriai), naudojami gydant tam tikrus autoimuninius nuklikimus.
• Kompulsinio plaukų pešiojimo atveju taikoma kognityvinė elgesio terapija, padedanti keisti žalingus įpročius, prireikus – specifiniai antidepresantai.
• Kiti variantai: antiandrogeninių vaistų vartojimas, moterims gali būti pasiūlyta estrogenų ar progesterono terapija, vitaminų (B12, C, D, cinko) papildai, transplantacija, lazerinės procedūros ar šviesos terapija.

Savigalba ir kasdieniai patarimai

• Rinkitės švelnius šampūnus bei plaukų priežiūros priemones, naudokite drėkinančius kondicionierius, stenkitės plaukų nedžiovinti karštu oro srautu.
• Venkite agresyvaus plaukų šukavimo, stipriai surištų šukuosenų, karštų formavimo prietaisų bei cheminių procedūrų namuose.
• Mažinkite mechaninį plaukų žalojimą – plaukų šukavimą darykite atsargiai, be skubėjimo, tik tuomet, kai to tikrai reikia.
• Rūpinkitės subalansuota mityba – plaukams būtinos maistinės medžiagos, vitaminai ir mineralai.

Papildai gali padėti, tačiau svarbu nepersistengti – per didelis kai kurių vitaminų (pvz., A, E ar seleno) kiekis gali situaciją tik pabloginti.

Kada verta kreiptis į medikus?

Nors plaukų slinkimas retai signalizuoja rimtą sveikatos sutrikimą, kartais gali būti susijęs su kitomis organizmo problemomis. Reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei:

• Slinkimas prasideda staiga ar labai anksti
• Atsiranda nemalonių pojūčių galvos odoje – skausmo, niežulio, uždegimo
• Pastebite ryškius plikimo židinius ant antakių ar barzdos
• Jaučiate bendrą silpnumą, priaugate svorio, jaučiate raumenų silpnumą ar šaltkrėtį
• Moterims – jei išryškėja vyriško tipo nuplikimas, atsiranda kitų hormoninių pokyčių (nereguliarūs mėnesinių ciklai, aknė, neįprastas plaukuotumas veide)

Santrauka

Plaukų slinkimas (alopecija) – dažnas reiškinys, susijęs su daugybe veiksnių: paveldimumu, stresu, ligomis ar netinkama priežiūra. Daugeliu atveju slinkimą galima valdyti ar pristabdyti – tiek gydytojui paskyrus medikamentus, tiek keičiant kasdienius įpročius ar pasirinkus kosmetines procedūras. Svarbiausia – nustatyti tikrąją priežastį ir nedelsti ieškoti pagalbos, jei pokyčiai kelia nerimą ar diskomfortą.