Plaukų slinkimas: alopecijos rūšys ir plonėjančių plaukų priežastys

Plaukų slinkimas – dažna problema, su kuria per gyvenimą susiduria dauguma žmonių. Kartais netenkama tik dalies plaukų, tačiau retais atvejais plaukai gali iškristi visiškai – ne tik ant galvos, bet ir kitose kūno vietose. Plaukų slinkimą lemia labai skirtingos priežastys: nuo paveldimumo ir hormonų kitimo iki ligų ar tam tikrų gydymo metodų. Kaip ši būklė paveikia žmones, priklauso nuo individualių savybių – vieni dėl to patiria stiprų stresą, kiti jaučiasi ramiai net ir netekę ženklios dalies plaukų.

Kaip auga plaukai

Plaukų folikulai išsidėstę beveik visame žmogaus kūne, išskyrus tokias vietas kaip delnai, pėdų padai, kai kurios gleivinės. Nemažai plaukelių yra tokie smulkūs, kad juos sunku pastebėti. Pagrindinę plaukų sudėtį sudaro keratinas – baltymas, kurį gamina išorinis odos sluoksnis. Nauji plauko ląstelės stumia senąsias virš odos, todėl matomoji plauko dalis iš esmės jau yra negyva ląstelė. Vidutinio suaugusio žmogaus galvos paviršiuje yra apie 100 000–150 000 plaukų, o kasdien natūraliai iškrenta iki 100 jų.

Didžioji dalis galvos plaukų nuolat auga, tačiau kiekvienas folikulas turi savitą gyvavimo ciklą, kurį lemia amžius, sveikata ir kiti veiksniai. Plauko vystymosi procesas apima:

• Anageno fazę – aktyvų augimą, trunkančią 2–8 metus.
• Katageno fazę – trumpą pereinamąjį etapą, trunkantį keletą savaičių.
• Telogeno fazę – ramybės laikotarpį, kuris tęsiasi 2–3 mėnesius. Vėliau plaukas iškrenta ir pradeda augti kitas.

Amžėjant plaukų augimas dažnėja lėtėti.

Plaukų slinkimo rūšys

Yra įvairių slinkimo variantų, dar vadinamų alopecija. Žemiau pateiktos dažniausios rūšys:

• Involiucinė alopecija. Tai natūralus procesas, kai su amžiumi plaukai vis plonėja. Daug daugiau folikulų pereina į ramybės fazę, o likę plaukai trumpėja ir retėja.
• Androgeninė alopecija. Genetinis plaukų slinkimas, kuris gali paveikti ir moteris, ir vyrus. Vyrams ši būklė dažniausiai prasideda dar paauglystėje ar jauname amžiuje, kai plaukai pradeda slinkti nuo kaktos ir viršugalvio. Moterys plaukų retėjimą dažniausiai pastebi tik nuo ketvirto dešimtmečio; jų plaukai retėja visame skalpe, ypač viršugalvyje.
• Alopecia areata. Imuninės sistemos sutrikimas, kai organizmas klaidingai puola plauko folikulus. Plaukų slinkimas dažniausiai pasireiškia staiga atsirandančiomis dėmėmis, dažniau vaikams ir jauniems suaugusiems. Daugumai šia liga sergančių žmonių plaukai atauga per kelis metus.
• Alopecia universalis. Šios retos būklės metu plaukai slenka nuo viso kūno – iškrenta ne tik galvos, bet ir antakių, blakstienų, gaktos bei kitose vietose.
• Trichotilomanija. Tai elgesio sutrikimas, kuomet žmogus pats nesąmoningai peša sau plaukus. Dažniau pasitaiko vaikams.
• Telogeninis išslinkimas. Laikinas galvos plaukų retėjimas, kai didelė folikulų dalis vienu metu pereina į ramybės fazę ir iškrenta daugiau plaukų nei įprasta.
• Randinė alopecija. Uždegiminės odos ligos ar pažeidimai (pvz., folikulitas, kai kurios vilkligės formos) gali sukelti nuolatinį folikulų žuvimą ir negrįžtamą plikimą.
• Trauminė alopecija. Nuolatinis stiprus tempimas, pynimas ar šildymas gali negrįžtamai pakenkti plaukų šaknims.
• Centrinė centrinė randinė alopecija. Šią plikimo formą dažniausiai patiria tamsiaodės moterys – dažniausiai prasideda kaip nedidelė plika dėmė galvos centre ir laikui bėgant plečiasi.

Kodėl slenka plaukai?

Nors nėra tiksliai aišku, kodėl vienų žmonių plaukų folikulai greičiau baigia aktyvaus augimo fazę nei kitų, yra nemažai veiksnių, susijusių su netikėtu slinkimu ar plonėjimu:

• Hormoniniai pokyčiai. Androgenų (vyriškų hormonų) kiekio svyravimai gali lemti plaukų slinkimą.
• Genetinis polinkis. Paveldimumas iš abiejų tėvų pusės nulemia, ar žmogus bus linkęs į moteriško ar vyriško tipo plikimą.
• Stresas, ligos, nėštumas. Šios aplinkybės gali laikinai paskatinti plaukų slinkimą. Pavyzdžiui, grybelinės infekcijos, tokios kaip galvos grybelis, taip pat gali būti viena iš priežasčių.
• Vaistai. Tam tikri vaistai, ypač skirti onkologinėms ligoms gydyti, kraujo krešėjimui mažinti, kraujospūdžiui reguliuoti ar hormoninei kontracepcijai, gali sukelti laikinas slinkimo bangas.
• Traumos ir nudegimai. Po sunkių odos pažeidimų plaukų augimas dažniausiai atsinaujina tada, kai odos pažeidimas užgyja, nebent lieka žymių randų.
• Autoimuniniai sutrikimai. Tokios ligos kaip alopecia areata vystosi, kai imuninė sistema nepaaiškinamai reaguoja į plauko folikulus.
• Kosmetinės procedūros. Dažnas plovimas, dažų naudojimas, cheminiai sušukavimai, kaitinimas, tempimas ir karšti prietaisai nualina plaukus, tačiau dažniausiai jie atauga, kai žalingas poveikis pašalinamas.
• Medicininės būklės. Tam tikros ligos, tokios kaip skydliaukės veiklos sutrikimai, vilkligė, cukrinis diabetas, mažakraujystė ar valgymo sutrikimai, dažnai siejamos su laikinu plaukų slinkimu.
• Mitybos trūkumai. Mažas baltymų kiekis, griežta kalorijų apribota dieta, bei kai kurių vitaminų ar mineralų stoka (A, B, C, D, E, cinko, geležies) gali turėti įtakos plaukų būklei.

Plaukų slinkimo požymiai

Slinkimo pradžia gali būti vos pastebima arba labai staigi – priklauso nuo priežasties. Dažniausi ženklai:

• Lėtai retėjantys plaukai galvos viršuje. Vienas dažnesnių požymių – palaipsniui retėjantis plaukų tankis, ypač ties viršugalviu, arba matoma platėjanti sklastymas.
• Staigus masinis slinkimas. Dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, gydymo metu ar sergant autoimuninėmis ligomis, plaukai gali pradėti kristi staiga ir gausiai.
• Pakitusių sričių (apvalių ar ovalių dėmių) atsiradimas. Dėl autoimuninių priežasčių, ypač alopecia areata, plaukų netenkama nelygiomis dėmėmis, kurios gali būti tiek mažos, tiek didelės.
• Sparčiai didėjantis plaukų kiekis šepetyje arba ant pagalvės. Dažna būklė po streso, hormonų ar maisto trūkumų, vadinama telogeniniu išslinkimu.
• Visų kūno plaukų netekimas. Tai gali įvykti taikant tam tikrą gydymą; dažniausiai plaukai vėliau atauga.

Priklausomai nuo priežasties, kartu su plaukų slinkimu gali atsirasti ir kitų simptomų, tokių kaip odos deginimo pojūtis, niežėjimas pavienių plotų vietose, paraudimas, pūlingos ar žvynuotos dėmės, paraudimas ir patinimas dėl uždegimo arba laikini židiniai dėl žvynelinės ar grybelinės infekcijos.

Kaip nustatoma plaukų slinkimo priežastis

Kartais plaukai slenka dėl akivaizdžių priežasčių – amžiaus, paveldimumo ar žinomo gydymo. Tačiau ne visada aišku, kas paskatino šią problemą, todėl labai svarbu kuo anksčiau kreiptis į specialistą. Tai leidžia greičiau išsiaiškinti priežastį ir pradėti gydymą.

Diagnozė paprastai apima:

• Bendrinę sveikatos būklės ir galimų ligų aptarimą.
• Galvos odos apžiūrą, įvertinant odos būklę ir galimus uždegimo požymius.
• Kraujo tyrimus – geležies, vitamino D ar skydliaukės funkcijos įvertinimą.
• Šeimos ligų istorijos analizę.
• Trichoskopiją – plaukų ir galvos odos vaizdinių tyrimą.
• Galvos odos biopsiją, jei įtariama uždegiminė ar randinė alopecija.

Gydymo būdai

Plaukų slinkimo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Dažniausiai gydoma pagrindinė liga ar šalinami žalingi veiksniai, tačiau jeigu slinkimas negrįžtamas, prarastų plaukų atstatyti ne visada įmanoma. Svarbiausia – užkirsti kelią tolesniam slinkimui ir išsaugoti likusius plaukus.

Dažniausiai taikomi šie sprendimai:

Vaistai

• Plačiai prieinami vietinio naudojimo preparatai, tokie kaip minoksidilis, skatina plaukų augimą ir gali būti naudojami tiek moterims, tiek vyrams.
• Tam tikros tabletės slopina hormonų veiklą ir dažniau skiriamos vyrams ir kai kurioms moterims, patiriančioms plikimą pagal lytinį tipą.
• Kartais steroidiniai vaistai padeda atauginti plaukus esant autoimuniniams pažeidimams.
• Moterims kai kuriais atvejais taikomi hormoniniai vaistai, kurie padeda kontroliuoti hormoninį plaukų slinkimą.

Procedūros

• Plokštelių persodinimas (plaukų transplantacija), kai plaukai perkeliami iš vienos kūno vietos į plinkančias zonas.
• Galvos odos kontūrų mažinimo operacija, kai pašalinamos plikos vietos, o plaukuota oda pertempiama virš jų.
• Lazerinė terapija (žemo lygio lazeriai) stimuliuoja augimo fazę, tačiau tam gali prireikti kelių seansų.
• Gaunamo kraujo plazmos injekcijos, skatinančios plaukų folikulų veiklą.
• Skalpo mikropigmentacija – tai subtilus galvos odos tatuažas, optiškai padidinantis plaukų tankumą.

Gydymo efektas dažnai matomas tik po kelių mėnesių, todėl svarbu būti kantriems ir nesitikėti akimirksniu rezultatų.

Būkite atsargūs rinkdamiesi produktus, kurie žada greitą ir stebuklingą plaukų atauginimą – dažnai mokslinio pagrindo tokiems pažadams trūksta.

Kaip galima išvengti plaukų slinkimo

Ne visa plaukų slinkimą pavyksta užkirsti – tai gali nulemti genai ar neišvengiamas gydymas. Tačiau kasdieniame gyvenime galime daug ką padaryti, kad išsaugotume plaukus stipresnius ir sveikesnius:

• Prižiūrėkite, kuo plaunate galvą, rinkitės švelnius šampūnus ir drėkinamuosius kondicionierius. Sausinkite plaukus rankšluosčiu, o ne stipriai karštu plaukų džiovintuvu.
• Venkite agresyvių cheminių priemonių, tokių kaip dažai, šviesinimas ar nuolatiniai cheminiai sušukavimai.
• Valgykite subalansuotą maistą, kuriame netrūktų biotino, baltymų, geležies ir cinko.
• Nepersitempkite stile – nesuspauskite plaukų per stipriai, nesivyniokite jų aplink pirštus, būkite švelnūs šukuodami ir džiovindami.
• Kuo mažiau naudokite karštį – karštos aliejaus vonelės, garbanojimo žnyplės ir plaukų džiovintuvai silpnina plaukus.
• Stenkitės mažinti kasdienį stresą.
• Kūsų pirmųjų plaukų slinkimo požymių kuo greičiau kreipkitės į gydytoją – laiku prasidėjęs gydymas leidžia išvengti didesnių nuostolių.

Kasdienis gyvenimas su plaukų slinkimu

Kiekvienas žmogus į plaukų slinkimą reaguoja skirtingai. Vieniems ši būklė nesukelia didesnių emocinių problemų, kitiems gali tapti itin skaudžiu išgyvenimu. Dažnai emocinė reakcija priklauso nuo pačio slinkimo pobūdžio, priežasties ar tos vietos, kurioje netenkama plaukų – pavyzdžiui, antakių ir blakstienų praradimas dažnai suvokiamas kaip rimtesnė problema.

Susidūrus su plaukų slinkimu, svarbu nelikti vieniems: gydytojo konsultacija padeda nustatyti priežastį, sudaryti efektyvų gydymo ir emocinio palaikymo planą. Geras emocinis pasirengimas taip pat labai svarbus – fizinių ir psichologinių problemų derinys sprendžiamas derinant tiek medicininius, tiek emocinio sveikatingumo metodus.

Net jei plaukų slinkimas Jums kelia nerimą, yra būdų, kaip jaustis užtikrinčiau:

• Naudokite šukuosenas ar formavimo priemones, kurios suteikia plaukams daugiau apimties.
• Keiskite plaukų sklastymą ar spalvą, kad slinkimas būtų mažiau pastebimas.
• Papuoškite save perukais ar plaukų priauginimais, jei norite laikinai paslėpti problemą.
• Jei visai nebeturite plaukų, galbūt apsispręsite nuskusti galvą – nemažai žmonių taip jaučiasi daug geriau.

Ką verta žinoti apie plaukų slinkimą

Plaukai gali pradėti slinkti dėl daugybės skirtingų priežasčių: nuo paveldimumo iki ligų, hormonų pokyčių ar net mitybos. Kai kuriuos atvejus galima išgydyti ir atauginti plaukus, tačiau kartais slinkimas būna negrįžtamas. Pastebėjus pirmuosius simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją – laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią tolimesniam plonėjimui ir padėti atstatyti plaukų būklę.