Prasta plastinė chirurgija: komplikacijos ir tikrovė

Bloguose, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose nuolat matome pavyzdžių, kai plastinė chirurgija neatitinka lūkesčių – rezultatai šokiruoja ir gąsdina, o kartais virsta žiniomis apie skaudžias pasekmes sveikatai. Nors sudėtinga tiksliai apibrėžti, kas yra nesėkminga plastinė operacija, kiekvienas iš mūsų iš karto atpažįsta, kai kažkas atrodo visiškai ne taip, kaip turėtų.

Dažniausi pavojai – ne vien estetiniai

Kai kalbama apie nesėkmingas plastines operacijas, dažniausiai pirmiausia turima omenyje estetinę pusę – „per daug ištemptas“, „nenatūralus“ ar „keistas“ veido ar kūno vaizdas. Tačiau tikroji rizika slypi giliau nei grožio standartų neatitikimas. Po plastinės chirurgijos neretai pasireiškia infekcijos, odos nekrozė (audinio žuvimas), žaizdų išsiskyrimas, skysčių susikaupimai ar abscesai, kraujo krešuliai. Šios komplikacijos dažniausiai gali būti pastebėtos ir pagydomos, jei reaguojama laiku.

Deja, kartais šalutiniai reiškiniai būna sunkūs – nuolatiniai skausmai, paralyžius, išliekančios randų deformacijos ar net mirtis, jei situacija tampa kritinė. Net jei plastinė chirurgija laikoma gana saugia, visada egzistuoja rizika, ypač jei pasirenkamas nepatyręs specialistas ar nepaisoma individualių sveikatos ypatumų.

Estetika – subjektyvi arba kas nustato ribas?

Grožis – subjektyvi sąvoka. Vienam žmogui atrodanti „perdėta“ veido patempimo operacija gali suteikti džiaugsmo ir pasitikėjimo, nes pacientas jaučiasi daugybę metų jaunesnis. Kažkas kitas galėtų manyti, kad rezultatas atrodo keistai. Net ir atsakingi chirurgai ne visada sutaria dėl sprendimų – ką vienas atmeta kaip netinkamą, kitas gali sutikti atlikti.

Kyla klausimas – kaip atskirti, kada chirurginė intervencija tiesiog nevykusiai atitinka individualų skonį, o kada ji tikrai nepavykusi arba pavojinga gyvybei? Ne kiekvienos plastinės operacijos rezultatas – nesėkmė, net jei susidarė randas ar išliko nedideli nelygumai.

Komplikacijos – chirurgijos dalis

Žmonių organizmai skirtingai reaguoja į chirurgines intervencijas. Pavyzdžiui, po krūtų didinimo gali išsivystyti kapsulinė kontraktūra – audinys apauginėja implantą ir spaudžia jį, tačiau tai nėra gydytojo klaida, o natūrali organizmo apsauginė reakcija į svetimkūnį. Per didelis randėjimas kartais susijęs su individualiais gijimo ypatumais, ne vien su operacijos technika.

Taip pat labai svarbu laikytis pooperacinės priežiūros nurodymų, nes tinkamas žaizdų gydymas mažina komplikacijų riziką ir padeda pasiekti geriausių rezultatų.

Rizika neapsiriboja tik operacijomis

Net neinvazinės, iš pažiūros saugios procedūros gali sukelti labai rimtų pasekmių. Kartais komplikacijos kyla atlikus populiarią injekcinę ar riebalus tirpdančią procedūrą, ypač jei ją atlieka nepakankamai patyręs specialistas.

Pasitaiko atvejų, kai pacientas po kelių nesudėtingų procedūrų susiduria su žaizdomis, infekcija ar dideliu audinių pažeidimu – vietoj laukto estetinės naudos lieka ilgam atsiminimui randai bei nemalonūs pojūčiai.

Būkite informuoti – mažinkite riziką

Nors plastinė chirurgija paprastai laikoma palyginti saugia, apsispręsti pravartu tik pilnai suprantant galimas komplikacijas ir atidžiai renkantis chirurgą. Svarbiausia – domėtis procedūromis, įvertinti savo galimybes bei ribas ir visada laikytis gydytojų nurodymų prieš operaciją ir po jos. Didesnį užtikrintumą suteiks atsakingas požiūris bei pasirengimas galimiems sunkumams.