Prieširdžių virpėjimo (AFib) centras: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Prieširdžių virpėjimas – tai širdies ritmo sutrikimas, kai širdis plaka netvarkingai ir dažnai per greitai. Jis dar vadinamas aritmija. Dažniausiai toks širdies plakimas jaučiamas kaip plazdėjimas ar virpėjimas krūtinėje.

Rizikos veiksniai ir priežastys

Pagrindinė priežastis – netvarkingi elektriniai impulsai, dėl kurių du viršutiniai širdies skilveliai susitraukia chaotiškai. Taip pat nustatyta, kad kai kurios ligos ir būklės didina prieširdžių virpėjimo tikimybę.

• Skydliaukės sutrikimai: ypač padidėjusi skydliaukės veikla (hipertiroidizmas), riziką stipriai didina.
• Cukrinis diabetas: tyrimai rodo, kad tiek pirmo, tiek antro tipo diabetas siejamas su didesne prieširdžių virpėjimo rizika.
• Endokrininės ligos: kai kurie hormonų pusiausvyros sutrikimai yra susiję su širdies ritmo sutrikimais.
• Amžius: vyresni žmonės žymiai dažniau serga prieširdžių virpėjimu, nes dažnai turi ir kitų sveikatos problemų.

Kaip atrandamas prieširdžių virpėjimas

Šis širdies ritmo sutrikimas ne visada sukelia aiškius simptomus. Kartais jis nustatomas profilaktiškai atliekant paprastą širdies tyrimą. Gydytojas gali išgirsti nereguliarų pulsą arba užfiksuoti jį elektrokardiogramoje. Prireikus tikslesnio ištyrimo gali būti atliekamas transesofaginis širdies echoskopas, kuris leidžia pamatyti, kaip juda kraujas per širdies vožtuvus.

Žmonės dažnai pajunta greitą, nelygų širdies plakimą. Jei toks pojūtis užtrunka keletą minučių, verta pasitarti su gydytoju – tai gali reikšti prieširdžių virpėjimą.

Kaip pasireiškia skirtingo amžiaus žmonėms

Nors ši liga dažniau nustatoma vyresniame amžiuje, ji gali paveikti ir jaunus žmones, net paauglius ar vaikus, tačiau tai pasitaiko retai.

Gydymo galimybės

Prieširdžių virpėjimas gydomas įvairiais būdais: skiriami vaistai, atliekamos nesudėtingos procedūros arba operacijos. Pagrindiniai tikslai – sugrąžinti normalų širdies ritmą ir užtikrinti, kad širdis plaktų tinkamu dažniu.

Širdies ritmo ir dažnio valdymas

• Dažnio kontrolė: tai vienas iš pagrindinių ligos valdymo būdų. Gydytojai siekia, kad širdis plaktų reguliarai ir ne per greitai.
• Ritmo atstatymas: kai kuriais atvejais skiriami vaistai, kurie padeda širdžiai vėl plakti taisyklingai.

Prieširdžių virpėjimo valdymo komanda

Norint užtikrinti gerą savijautą ir sumažinti komplikacijų riziką, prieširdžių virpėjimas dažnai gydomas bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams.

Kas yra HAS-BLED?

Vertinti gydymo eigą padeda HAS-BLED sistema. Ji leidžia gydytojui nustatyti, kokios rizikos yra kraujavimo ar kitų šalutinių poveikių tikimybė, ir pritaikyti gydymą individualiai kiekvienam pacientui.

Ką rodo naujausi tyrimai?

Mokslininkai nuolat ieško efektyvesnių būdų, kaip užkirsti kelią prieširdžių virpėjimui ir jo komplikacijoms, taip pat pritaikyti gydymą pagal kiekvieno paciento poreikius. Nustatyta, kad pacientai, kurie yra gerai informuoti apie savo būklę, dažniau išvengia sunkių simptomų.

Prieširdžių virpėjimo našta

Prieširdžių virpėjimo gydymas padeda sumažinti insulto riziką, tačiau dažnai pareikalauja nemažų išlaidų net ir turint sveikatos draudimą.