Prieširdžių virpėjimas

Prieširdžių virpėjimas – viena dažniausių širdies ritmo sutrikimų formų, kai širdies plakimas tampa nereguliarus ir dažnai greitesnis nei įprasta. Šis ritmo sutrikimas gali išsivystyti tiek su aiškiais požymiais, tiek visai be jų. Netinkamai gydomas prieširdžių virpėjimas didina insulto, širdies nepakankamumo ir kitų komplikacijų tikimybę.

Kas vyksta sergant prieširdžių virpėjimu

Prieširdžių virpėjimas pasireiškia tada, kai viršutinių širdies kamerų – prieširdžių – elektriniai impulsai sutrinka. Dėl šių pasikeitimų širdis praranda sinchroniškumą – kraujas pumpuojamas nebe taip efektyviai, todėl sumažėja tiekimas kūno audiniams, galite jausti silpnumą ar svaigulį.

Kai kraujas užsilaiko prieširdžiuose, kyla kraujo krešulių rizika. Tai kelia grėsmę insultui ir kitoms širdies ligoms. Negydomas šis ritmo sutrikimas ilgainiui silpnina širdį ir lemia dažnesnius, ilgiau trunkančius simptomų epizodus.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Šio ritmo sutrikimo atsiradimą dažniausiai lemia su amžiumi susiję pokyčiai širdies audiniuose ir kiti veiksniai:

• Vyresnis nei 65 metų amžius
• Šeimos istorija
• Baltosios rasės asmenys – dažniau europiečiai
• Buvusios širdies, plaučių ar stemplės operacijos
• Intensyvus alkoholio vartojimas ar svaigalų vartojimas
• Rūkymas
• Labai aktyvus sportas ar didelis fizinis krūvis
• Nutukimas
• Miego sutrikimai, ypač miego apnėja
• Cukrinis diabetas
• Padidėjęs kraujospūdis ar kitos širdies ligos

Požymiai ir simptomai

Kiekvienam žmogui simptomai gali skirtis. Kai kurie jų gali visiškai nejausti, o kitiems širdies ritmo sutrikimas pasireiškia ryškiai ir vargina kasdien. Tipiniai epizodų požymiai:

• Širdies plakimo permušimai, virpėjimas ar smūgiavimas
• Nereguliarus, dažnai pagreitėjęs širdies ritmas
• Bendras silpnumas, energijos trūkumas
• Sutrumpėjęs kvėpavimas, stipresnis nerimas
• Svaigulys, sumišimas ar net apalpimas
• Prakaitavimas
• Išsekimas fizinės veiklos metu
• Spaudimas ar skausmas krūtinėje – tai gali būti pavojingas širdies infarkto požymis

Ilgalaikis prieširdžių virpėjimas mažina širdies darbą, todėl galite pastebėti, kad krenta fizinio krūvio tolerancija, vis dažniau jaučiamas dusulys ar nuovargis net ir atliekant kasdienius darbus.

Kada simptomai kelia nerimą

Į gydytoją būtina kreiptis, jei dažnai jaučiate nuovargį, jūsų širdis plaka daug greičiau ar lėčiau nei įprastas 60–100 dūžių per minutę ritmas, sunku atlikti net lengvą fizinę veiklą.

Yra atvejų, kai būtina nedelsti ir kuo skubiau vykti į ligoninę:

• Staiga atsiradęs kūno dalies silpnumas ar nutirpimas
• Sunkumas kalbėti ar sutrikęs regėjimas
• Pilnas jėgų netekimas ar praradimo sąmonė
• Stiprus dusulys, šalčio pojūtis, pallor
• Galvos svaigimas ar stipri, neįprasta krūtinės spaudimo ar skausmo banga

Galimos komplikacijos

Jei prieširdžių virpėjimas negydomas, su laiku didėja rimtų sveikatos sutrikimų pavojus:

• Kraujo krešuliai
• Insultas dėl smegenis pasiekusių krešulių
• Širdies nepakankamumas (širdis nesugeba aprūpinti organizmo deguonimi)
• Lėtinis nuovargis
• Kiti širdies ritmo sutrikimai
• Staigus arba lėtinis aprūpinimo krauju sumažėjimas

Kaip nustatomas prieširdžių virpėjimas

Diagnozei patvirtinti gydytojai taiko kelis ištyrimo būdus:

• Išsami apžiūra ir paciento simptomų aptarimas
• Elektrokardiograma (EKG) – standartinė procedūra, aptinkanti ritmo pokyčius
• Nešiojami registratoriai (pvz., Holteris), kurie fiksuoja širdies veiklą kelias paras

Gydymo galimybės

Gydymas priklauso nuo to, kaip stipriai ir dažnai sutrikęs ritmas, paciento amžiaus ir kitų sveikatos problemų. Dažnai taikomi šie būdai:

• Vaistai, skirti širdies ritmui lėtinti ar normalizuoti, apsaugoti nuo krešulių susidarymo
• Medicininės procedūros ir minimaliai invazyvios intervencijos

Vaistai

• Beta adrenoblokatoriai – lėtina širdies ritmą
• Kalcijų kanalų blokatoriai – mažina krūvį širdžiai, lėtina ritmą
• Antiaritminiai vaistai – padeda atstatyti reguliarų ritmą
• Antikoaguliantai – apsaugo nuo kraujo krešulių
• Antitrombocitai – mažina trombocitų aktyvumą, apsaugo nuo krešulių susidarymo

Procedūros

• Kardioversija – per trumpą procedūrą specialiu elektros impulsu atstatomas normalus širdies ritmas
• Ablacija – per kateterį sunaikinamos židinines impulsų kilmės vietos, todėl ryšys tarp prieširdžių ir skilvelių stabilizuojasi
• Maze operacija – chirurginė abliacija, kai randama audinių sistema padeda atkurti ritmingą plakimą

Ar galima visiškai išgydyti?

Šis širdies ritmo sutrikimas paprastai neišnyksta visam laikui, tačiau nuoseklus gydymas ir priežiūra padeda puikiai suvaldyti simptomus bei gyventi visavertį gyvenimą. Daugumai žmonių pasiekus normalią širdies veiklą, laikui bėgant galimi ligos atsinaujinimai, todėl svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją.

Gyvenimo būdo svarba sergant prieširdžių virpėjimu

Keisdami savo įpročius, stipriai sumažinsite šio ritmo sutrikimo keliamą riziką:

• Išlaikykite sveiką svorį ir reguliariai judėkite
• Praktikuokite fizinį aktyvumą bent 150 minučių per savaitę
• Venkite alkoholio ir stimuliatorių, galinčių paveikti širdies ritmą
• Meskite rūkyti
• RInkites sveiką, širdžiai palankią mitybą – daugiau vaisių, daržovių, mažiau druskos ir perdirbtų produktų
• Nuolat stebėkite kraujospūdį, cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje
• Ieškokite pagalbos, jei sunku atsisakyti žalingų įpročių ar kamuojasi stresas

Perspektyvos ir gyvenimo trukmė

Kiekvieno žmogaus situacija labai skiriasi pagal širdies ritmo sutrikimo stiprumą, dažnumą bei kitų ligų foną. Tinkamai gydytas ir prižiūrimas prieširdžių virpėjimas leidžia gyventi aktyvų gyvenimą, tačiau ignoruojamas ar nesuvaldytas jis yra susijęs su didesniu insulto, širdies nepakankamumo ir kitų komplikacijų pavojumi. Ankstyvas nustatymas, gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai – pagrindas ilgalaikei gerai savijautai.