Produktai, kuriuos galima valgyti ir kurių reikėtų vengti laikantis mažai kalio turinčios dietos

Žmonėms, kurių kraujyje nustatoma per daug kalio (hiperkalemija), neretai patariama laikytis mažai kalio turinčios mitybos. Ji grindžiama tuo, kad ribojami produktai su dideliu kalio kiekiu – pavyzdžiui, raudona mėsa, dauguma žuvų, bulvės, bananai, avokadai ir kai kurie pieno produktai. Vietoj to siūloma rinktis vaisius, uogas, daržoves ir kitus maisto produktus, turinčius mažiau kalio. Prieš pradedant tokią mitybą, būtina pasitarti su gydytoju ar dietologu, nes kalis organizmui svarbus – jo perteklius ir trūkumas gali būti pavojingi sveikatai.

Mažai kalio turinčios mitybos principai

Norint palaikyti saugų kalio kiekį, dažnai rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 2 000 mg šio mineralo per dieną. Tai reiškia, kad būtina rinktis tik mažai kalio turinčius produktus ir atidžiai stebėti porcijų kiekį. Nors daugelis vaisių ir daržovių yra sveiki, kai kurie jų – pavyzdžiui, bulvės, pomidorai, bananai ar džiovinti vaisiai – gali ženkliai padidinti kalio kiekį, todėl juos būtina riboti.

Mažai kalio turintys maisto produktai dažniausiai tinka be didelių apribojimų. Tačiau net ir šių produktų reikia valgyti saikingai, nes per didelis bet kokio maisto kiekis gali lemti bendrą kalio padidėjimą.

Maisto produktų sąrašai – ką rinktis, ko vengti

Žemiau pateikiamos dažniausiai vartojamų produktų grupės ir jų skirstymas pagal kalio kiekį. Tokios gairės padeda susiplanuoti dienos valgiaraštį.

Mažai kalio turintys vaisiai ir uogos

• Obuoliai, obuolių tyrelė
• Uogos (braškės, avietės, mėlynės, gervuogės)
• Vynuogės, kriaušės, slyvos
• Mandarinai, greipfrutai
• Kivi (mažomis porcijomis), ananasai, arbūzas
• Konservuoti vaisiai be sirupo, gerai nuplauti ir perplauti vandeniu

Produktai, kurių reikėtų vengti ar riboti

• Bananai, džiovinti vaisiai, datulės, mangai
• Avokadai, granatai, nektarinai
• Batatės, bulvės, trintos daržovės, briuselio kopūstai
• Pomidorai ir jų gaminiai
• Lęšiai, pupelės, sojos produktai
• Didžioji dalis riešutų ir sėklų
• Didžiulė dalis žuvies, jūros gėrybių, raudona mėsa
• Viso grūdo duona ir dribsniai, avižos, sėlenos
• Pienas, jogurtas (išskyrus kai kuriuos sūrius ir varškę)
• Sojų ir avižų gėrimai

Leidžiami grūdai ir baltymai

• Balta duona, batonas, makaronai iš rafinuotų miltų
• Balti ryžiai, paprastos dribsnių košės
• Kukorūzų traškučiai, nesviestas spragintas kukurūzas
• Virduliniu būdu pagaminta vištiena arba kalakutiena (2–3 pasirinktos porcijos per dieną)
• Kelių rūšių žuvys ar kiaušinių baltymai – mažomis porcijomis

Mitybos ir ruošimo gudrybės

Norint dar labiau sumažinti kai kurių produktų kalio kiekį, patartina juos pamirkyti arba virti gausiame vandenyje (į jį nesudėti druskos). Ypač veiksminga prieš ruošiant bulves, morkas ar burokėlius: nuplaukite, nulupkite, supjaustykite plonais griežinėliais, pamirkykite šiltame vandenyje 2–12 valandų, keisdami vandenį kelis kartus, po to pavirkite ir naudokite kaip garnyrą. Virimo ar mirkymo metu dalis kalio pereina į vandenį, kurio naudojimo maiste reikėtų išvengti.

Kada reikia mažai kalio turinčios mitybos?

Šios specialios mitybos dažniausiai prireikia esant lėtinei inkstų ligai, ūmiam arba lėtiniam inkstų nepakankamumui, kai kurioms širdies ir kraujagyslių ar antinksčių ligoms. Taip pat kalio ribojimas būtinas, jei vartojami tam tikri vaistiniai preparatai (pvz., kai kurie antihipertenziniai ar šlapimą varantys vaistai), kurie gali padidinti kalio kiekį kraujyje.

Kiekvienu atveju mitybą individualiai pritaikyti padės gydytojas ar dietologas, kuris įvertins, kiek griežtai reikia riboti kalio kiekį ir kokias porcijas rinktis.

Kiek laiko reikia laikytis mažai kalio dietos?

Jei hiperkalemijos priežastis yra ilgalaikė arba negrįžtama, tikėtina, kad šios mitybos laikytis reikės visą gyvenimą. Kitais atvejais, kai kalio padidėjimas trumpalaikis, gydytojas po kurio laiko gali leisti vėl laipsniškai praplėsti racioną. Svarbiausia reguliariai tikrintis kalio kiekį ir gydytojo nurodymų laikytis net tuo atveju, jei simptomų nejaučiate.

Kasdienio meniu pavyzdys

Kiekvienam žmogui dienos pasirinkimai skirsis, tačiau pagrindinė rekomendacija – pagrindinę raciono dalį sudarytų produktai, turintys nedaug kalio. Tai gali būti:

• Salotos iš žalumynų (ne kopūstų), ridikėlių, agurkų
• Baltos duonos sumuštiniai su kepta vištiena ar kalakutiena
• Paprasti makaronai ar balti ryžiai su avižų, kurių sudėtyje nėra daug kalio, padažu
• Naminė obuolių tyrelė arba vaisių kompotas vaikštant užkandžiui

Dienos valgiaraščio sudarymui skirtingais atvejais gali prireikti profesionalaus konsultavimo.

Privalumai ir galimi iššūkiai

Mažai kalio turinti dieta padeda išvengti raumenų, širdies ir nervų sistemos pažeidimų, kuriuos gali sukelti didelis kalio perteklius. Tyrimai rodo, kad tokia mityba sumažina keliamą pavojų dėl nervų pažeidimų sergant inkstų liga.

Nors pati dieta nėra sudėtinga, pradėjus jai reikės keisti įprastus mitybos įpročius. Svarbu įsitikinti, ar nepritrūkstama kitų svarbių maistinių medžiagų – jei kyla klausimų dėl papildų vartojimo, visada aptarkite tai su gydytoju. Venkite bet kokių papildų, kurių sudėtyje yra kalio, nebent juos paskyrė specialistas.

Ką svarbu žinoti papildomai?

Valgydami ne namie, būtinai išsiaiškinkite, kokie gali būti patiekaluose naudojami ingredientai. Ne visos virtuvės pritaikytos mažai kalio turinčiai mitybai, todėl užsisakinėdami klauskite dėl produktų sudėties – venkite padažų su pomidorais, pupelėmis, avokadais, salotų su bulvėmis, saldžiųjų bulvių, mėsos mėsainių ar pan.

Jei reikia derinti kelias dietas (pvz., jei esate veganas ar netoleruojate glitimo) – svarbu rasti tinkamą mitybos balansą ir reikiamą maistinių medžiagų kiekį. Tokiais atvejais individualios konsultacijos padės geriausiai.

Trumpai apie mažai kalio turinčią dietą

• Ši mityba padeda apsaugoti inkstus ir išvengti hiperkalemijos keliamo pavojaus.
• Reikia riboti arba vengti maisto su dideliu kalio kiekiu – tai kai kurie vaisiai, daržovės, pieno produktai, ankštiniai, mėsa, žuvis.
• Tinkamas maisto ruošimas (mirkymas, virimas) sumažina bendrą kalio kiekį.
• Dieta gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė – priklausomai nuo sveikatos būklės ir gydytojo rekomendacijų.
• Norint išlaikyti tinkamą mitybos balansą, itin naudinga pasikonsultuoti su dietologu.