Proveržiai geltonosios dėmės degeneracijos tyrimuose

Pastaraisiais metais sparčiai pažengė amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) gydymo galimybės – ši progresuojanti akių liga gali lemti regėjimo praradimą, tačiau dabar ją galima valdyti daug efektyviau nei anksčiau. Nauji metodai, tokie kaip komplemento sistemos inhibitoriai ir kamieninių ląstelių terapija, taikomi sausai AGDD formai, o pažangesniems, šlapiems atvejams pasitelkiami ilgai veikiantys anti-VEGF vaistai bei genų terapija.

Naujos gydymo galimybės sausai AGDD

Sausa amžinė geltonosios dėmės degeneracija, dar vadinama ne kraujagysline AGDD, pasireiškia laipsnišku svarbios tinklainės srities – geltonosios dėmės – ląstelių nykimu. Bėgant metams ši sritis plonėja ir pasidengia baltymų sankaupomis, vadinamomis drūzomis. Priklausomai nuo pažeidimo masto, liga gali būti ankstyva, tarpinė ar vėlyva.

Kol kas sausos AGDD pilnai išgydyti nepavyksta, tačiau du nauji vaistai – pegcetacoplanas ir avacincaptad pegolis – 2023 metais buvo patvirtinti vėlyvos stadijos sausai AGDD formai, vadinamai geografinė atrofija, gydyti. Šiai stadijai būdingas vis gilėjantis geltonosios dėmės ląstelių nykimas, prasidedantis nuo tinklainės pakraščių ir plintantis giliau.

Aptariami vaistai veikia kaip komplemento sistemos inhibitoriai – jie slopina tam tikras imuninės sistemos dalis, kurios dalyvauja židinių susidaryme tinklainėje. Injekcijos atliekamos tiesiai į akį kas 25–60 dienų, tačiau ne visi gydomi pacientai pajunta teigiamą poveikį.

Kitas daug vilčių teikiantis tyrimų objektas – kamieninių ląstelių terapija. Jos esmė – į tinklainę įterpti ląsteles, galinčias pakeisti ligos pažeistas. Kamieninės ląstelės vėliau virsta fotoreceptoriais – ląstelėmis, atsakingomis už šviesos pavertimą nerviniais signalais, kurie perduodami į smegenis. Yra kelios ląstelių įvedimo į tinklainę galimybės: injekcija į akies vidų arba chirurginis implantavimas ant specialios medžiagos, vadinamos karkasu.

Nors pradiniai kamieninių ląstelių terapijos rezultatai nuteikia pozityviai, praktikoje šio metodo tobulinimui gali prireikti dešimtmečio ar daugiau. Šiuo metu vykdomi klinikiniai tyrimai, kurie tiria tiek saugumą, tiek skirtingų taikymo būdų efektyvumą.

Pažangūs gydymo būdai šlapiai AGDD

Apie 10–15 % sergančiųjų sausąja AGDD laikui bėgant išsivysto į pažengusią, vadinamą šlapiąją formą, dar žinomą kaip kraujagyslinė AGDD. Šlapią AGDD sukelia per gausus nenormalių kraujagyslių augimas tinklainėje, kurį skatina kraujagyslių endotelio augimo faktorius (VEGF). Šios kraujagyslės yra trapios, linkusios trūkinėti ir praleisti skysčius po geltonąja dėme, o tai pažeidžia fotoreceptorius. Pagrindinis ligos požymis – aklumo dėmė centrinėje regos dalyje.

Per pastaruosius du dešimtmečius šlapios AGDD gydymas ypač pasikeitė. Iki naujųjų vaistų dažniausiai buvo prarandamas regėjimas, tačiau anti-VEGF preparatai iš esmės pakeitė prognozes. Pirmą kartą 2005 metais pradėti naudoti šios grupės vaistai, kurie slopina VEGF baltymą, taip užkirsdami kelią naujų kraujagyslių augimui.

Pirmoji anti-VEGF vaistų karta (pegaptanibas, afliberceptas, ranibizumabas, bevacizumabas) vėliau papildyta ilgiau veikiančiais preparatais, kuriuos reikia leisti rečiau. Naujesni, tokie kaip aflibercepto patobulinta forma ir faricimabas, patvirtinti 2023 metais, leidžia injekcijas atlikti tik kas tris ar keturis mėnesius, priešingai nei ankstesnės kartos vaistams, kurių injekcijos buvo reikalingos kiekvieną mėnesį. Dar daugiau, 2024 m. buvo patvirtinti ir keli šių vaistų biosimiliarai.

Vystomos ir kitos inovatyvios technologijos – pavyzdžiui, chirurginiu būdu implantuojamos talpyklos, kurios nuolat išleidžia anti-VEGF vaistą į geltonąją dėmę net iki pusės metų. Klinikiniai tyrimai vertina šias sistemas kaip alternatyvą dažnoms injekcijoms.

Mokslininkai ieško ir kitų gydymo sprendimų – tyrimuose analizuojami geriami anti-VEGF vaistai bei lašai į akis, kurių kai kurie jau naudojami kitų ligų gydymui, bet dabar tiriami būtent AGDD atvejui.

Genų terapijos perspektyvos

Viena iš labiausiai intriguojančių pažangų yra genų terapija. Tai metodas, kai į akį sušvirkščiamas nekenksmingas virusas, kuris į galines juntamąsias ląsteles perduoda anti-VEGF baltymų gamybos “receptą”. Taip pat organizmas pats pradeda kurti kovai reikalingus baltymus, galinčius slopinti ligai būdingą kraujagyslių dauginimąsi. Šiuo metu išbandomi du tokie preparatai – abu parodo ilgalaikį veikimą iki dvejų metų, tačiau renkama daugiau duomenų apie optimaliausius jų pritaikymo būdus ir ilgalaikį saugumą.

Apibendrinimas

Kylantis supratimas apie amžinės geltonosios dėmės degeneracijos priežastis ir vystymąsi sudarė sąlygas atsirasti naujiems gydymo metodams. Tiek komplemento inhibitoriai, tiek kamieninių ląstelių terapijos siūlo naują viltį sausos AGDD formai, o pažangūs anti-VEGF vaistai ir genų terapija keičia gydymo taktiką šlapiems atvejams.

Kol vieni inovatyvūs gydymo metodai jau turėjo klinikinį pritaikymą, kiti dar kruopščiai tiriami klinikiniuose tyrimuose – iki plačiai prieinamo taikymo gali prireikti dar kelerių metų. Akivaizdu tik viena: mokslo ir medicinos progresas leidžia tikėtis, kad AGDD nebebus neišvengiama regėjimo praradimo priežastis ateityje.