Psichoterapeutas

Psichoterapeutas – tai specialistas, kuris padeda žmonėms susidoroti su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip stresas, depresija, nerimas, nemiga, priklausomybės, bipolinis sutrikimas, destruktyvus elgesys, šizofrenija ir kiti sunkūs emociniai sutrikimai.

Psichoterapija, dar vadinama pokalbių terapija, padeda suprasti slopinamas emocijas ir suteikia įrankius susidoroti su dabartiniais ir būsimiems iššūkiais. Psichoterapeutai pasižymi empatija ir gebėjimu nešališkai įsiklausyti į pacientų problemas, siekdami padėti jiems rasti tinkamiausius sprendimus.

Psichoterapeuto vaidmuo ir atsakomybės

Psichoterapija dažnai yra siejama su konsultavimu, tačiau psichoterapija yra gilesnė ir padeda ne tik spręsti problemas, bet ir ieškoti jų atsiradimo priežasčių. Psichoterapija gali būti taikoma įvairiose srityse – ją praktikuoti gali socialiniai darbuotojai, licencijuoti konsultantai, psichologai, psichiatrai bei psichikos sveikatos slaugytojai.

Nors kiekvienas specialistas gali taikyti skirtingus metodus, dažniausiai psichikos sveikatos gydymas apima kelių specialistų komandinį darbą. Tai ypač svarbu, kai gydomos sunkios būklės, tokios kaip priklausomybės, šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar sunkios depresijos formos su savižudybės rizika.

Kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į paciento būklę, reikalingas ne tik psichoterapijos, bet ir vaistų derinys. Tyrimai rodo, kad kai kuriems žmonėms vaistai veiksmingiau padeda suvaldyti psichikos sutrikimus nei psichoterapija, tačiau dažnai geriausi rezultatai pasiekiami derinant abu metodus.

Be to, sveikos gyvensenos įpročiai, tokie kaip reguliari fizinė veikla, pakankamas poilsis ir specialisto rekomenduotos veiklos, yra svarbūs sveikimo procese bei bendroje savijautoje.

Apskritai, psichoterapeutai padeda pacientams geriau suprasti savo būklę ir emocijas, išmokti kasdienio gyvenimo valdymo strategijų bei palaikyti normalų funkcionavimą. Tai apima santykių palaikymą, darbo ar mokymosi užduočių atlikimą ir bendrą gyvenimo kokybės gerinimą.

Gydymo trukmė priklauso nuo paciento diagnozės, palaikymo sistemos ir jo paties pastangų. Kai kurie pacientai jaučia pagerėjimą po kelių seansų, kitiems gali prireikti metų ar net viso gyvenimo terapijos, kad jie galėtų valdyti savo psichinę sveikatą. Tyrimai rodo, kad apie 75 % žmonių, kurie lankėsi pas psichoterapeutą, patyrė teigiamus pokyčius.

Kada verta kreiptis į psichoterapeutą?

Psichoterapija nėra skirta tik tiems, kurie turi psichikos sutrikimų. Ji gali būti naudinga bet kuriam žmogui, kuris patiria stresą, stiprias emocijas ar išgyvena reikšmingus gyvenimo pokyčius.

Be to, psichoterapija gali padėti ne tik tiems, kurie sprendžia problemas, bet ir tiems, kurie tiesiog siekia pagerinti savo emocinę ir psichologinę savijautą.

Jeigu jaučiate šiuos simptomus ar esate tam tikroje situacijoje, gali būti naudinga apsvarstyti psichoterapiją:

• Stiprios emocijos. Jei dažnai patiriate intensyvias emocijas, kurios trukdo kasdieniam gyvenimui, psichoterapija gali padėti jas suvaldyti. Tai gali būti nerimas, stresas, depresija, pervargimas ar nuolatinis nerimastingas mąstymas. Taip pat gali būti naudinga, jei sunkiai valdote emocijas apskritai.

• Gyvenimo pokyčiai. Pokyčiai yra neišvengiami, tačiau kai kurie jų gali sukelti didelį stresą. Jei susiduriate su svarbiais gyvenimo pokyčiais, tokiais kaip naujas karjeros etapas ar santykių pokyčiai, gali būti naudinga kreiptis į psichoterapeutą.

• Sunkūs išgyvenimai. Tam tikri sunkumai gali sukelti ilgalaikius emocinius padarinius, su kuriais gali būti sunku susidoroti vienam. Jei išgyvenate rimtą gyvenimo sunkumą, pavyzdžiui, artimojo netektį ar sunkią ligą, psichoterapija gali padėti rasti būdus, kaip su tuo susidoroti.

Psichoterapija gali padėti ne tik suprasti savo emocijas, bet ir išmokti efektyvių strategijų, kaip su jomis susitvarkyti bei pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.

Kaip vyksta psichoterapijos seansai?

Psichoterapija gali būti taikoma individualiai, šeimoms, poroms ar grupėms, įskaitant tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Seansų skaičius, dažnumas ir trukmė priklauso nuo paciento būklės ir jo pažangos gydymo metu. Psichoterapeutas nustato, kiek sesijų reikės – jos gali vykti kartą per savaitę arba kelis kartus per savaitę.

Psichoterapija gali būti trumpalaikė, trunkanti kelias sesijas tam, kad padėtų išspręsti konkrečią problemą, arba ilgalaikė, trunkanti mėnesius ar metus, jei pacientas susiduria su ilgalaikiais ir sudėtingais sunkumais.

Ko tikėtis pirmojo psichoterapijos seanso metu?

Pirmo psichoterapijos seanso metu daugiausiai laiko skiriama paciento problemų aptarimui ir bendro gydymo tikslo nustatymui. Terapeutas užduos įvairius klausimus apie jūsų asmeninį gyvenimą, kad geriau suprastų jūsų situaciją.

Taip pat psichoterapeutas gali paaiškinti savo taikomus metodus ir tai, kaip jie gali padėti pasiekti užsibrėžtus tikslus. Pirmasis seansas yra skirtas susipažinimui ir ateities terapijos pagrindų sudarymui.

Psichoterapijos tipai

Yra įvairių psichoterapijos metodų, kuriuos terapeutas gali taikyti atsižvelgdamas į paciento būklę. Psichoterapija taip pat gali būti derinama su vaistais ar kitais gydymo būdais.

Kognityvinė elgesio terapija (KET)

KET padeda atpažinti ir keisti žalingus mąstymo modelius bei elgesio įpročius, pakeičiant juos pozityvesniais ir veiksmingesniais. Šis metodas padeda geriau suprasti dabartines problemas ir rasti jų sprendimo būdus, mokantis naujų įgūdžių.

KET gali būti taikoma gydant:

• stresą
• nerimą
• nemigą
• depresiją
• potrauminio streso sutrikimą (PTSS)
• mitybos sutrikimus

Dialektinė elgesio terapija

Tai kognityvinės elgesio terapijos forma, skirta emocijų reguliavimui. Ji dažnai naudojama gydant žmones, turinčius ilgalaikių savižudiškų minčių, ribinį asmenybės sutrikimą, mitybos sutrikimus ar PTSS.

Pacientai išmoksta naujų įgūdžių, padedančių prisiimti atsakomybę už savo elgesį ir keisti nesveikus įpročius. Terapija dažnai apima tiek individualias, tiek grupines sesijas.

Tarpasmeninė terapija (IPT)

Tai trumpalaikė terapija, padedanti pacientams suprasti tarpasmeninius sunkumus, tokius kaip neišspręstas sielvartas, socialinio gyvenimo pokyčiai ar santykių konfliktai.

Šis metodas padeda pacientams išmokti sveikų emocijų raiškos būdų, pagerinti bendravimo įgūdžius ir spręsti konfliktus.

Psichodinaminė terapija

Ši terapija paremta idėja, kad žmogaus elgesį ir psichinę sveikatą veikia praeities patirtys bei pasąmonės mintys ar jausmai.

Pacientai mokosi geriau suprasti save, įsisąmoninti pasikartojančius elgesio modelius ir juos keisti.

Psichoanalizė

Tai intensyvesnė psichodinaminės terapijos forma, kurios seansai vyksta dažniau – tris ar daugiau kartų per savaitę.

Palaikomoji terapija

Šioje terapijoje psichoterapeutas padeda pacientams ugdyti asmeninius išteklius, gerinti savivertę, mažinti nerimą, lavinti emocijų valdymo įgūdžius bei gerinti socialinį ir bendruomeninį funkcionavimą.

Palaikomoji psichoterapija padeda pacientams spręsti pagrindines jų psichikos sveikatos problemas ir įgyti įgūdžių, kurie padės jiems savarankiškai valdyti savo būklę visą gyvenimą.

Psichoterapeutas ir psichologas – koks skirtumas?

Nors tiek psichoterapeutai, tiek psichologai yra psichikos sveikatos specialistai, jų darbo pobūdis skiriasi.

• Psichoterapeutas – tai specialistas, kuris teikia konsultacijas ir terapiją asmenims, poroms bei šeimoms, daugiausia dėmesio skirdamas emociniams, elgesio ir santykių sunkumams.
• Psichologas – tai licencijuotas specialistas, turintis psichologijos mokslų daktaro laipsnį, kuris diagnozuoja psichikos sutrikimus ir sudaro gydymo planus.

Psichologai paprastai turi aukštesnį išsilavinimą nei psichoterapeutai ir privalo išlaikyti sudėtingesnį licencijavimo procesą.