Psichozė: priežastys, simptomai ir gydymas

Psichozės epizodai dažniausiai vystosi etapais. Kiekvienas etapas pasireiškia skirtingais simptomais, todėl kiekvieno žmogaus patirtis gali būti unikali – tiek pagal trukmę, tiek pagal požymius.

Psichozės raidos etapai

Prodrominis etapas

Pirmoje stadijoje dažnai pastebimos nežymios, bet nuosekliai besikeičiančios mintys ir emocijos. Šie požymiai gali apimti:

• Miego sutrikimus
• Jautrumą liūdesiui
• Nerimą
• Dėmesio ir motyvacijos stoką
• Poreikį vengti artimųjų ir draugų
• Iškylančius neįprastus įsitikinimus ar didėjantį įtarumą

Ūmus etapas

Vėlesniame etape atsiranda ryškūs psichozės simptomai, tokie kaip:

• Dezorientacija ir sumišimas
• Melagingi įsitikinimai (kliedesiai)
• Haliucinacijos
• Akivaizdūs elgesio ir asmenybės pokyčiai

Aplinkiniai dažniausiai pastebi šiuos pakitimus.

Atsistatymo etapas

Gali pasitaikyti, kad kai kurie simptomai išlieka trumpam, tačiau su laiku dauguma jų išnyksta, leidžiant žmogui grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Tinkamas gydymas padidina tikimybę atgauti gerą savijautą ir išvengti atsinaujinimo.

Įvairios psichozės formos

Po gimdymo psichozė

Ši reta, tačiau sunki psichozės forma gali išsivystyti netrukus po gimdymo – per kelias dienas arba savaites. Jai dažniau gresia moterys, kurioms anksčiau diagnozuoti nuotaikos ar psichikos sutrikimai, tokie kaip bipolinis sutrikimas ar šizofrenija. Tikslūs priežastiniai veiksniai nenustatyti, tačiau galimą įtaką turi hormonų pokyčiai, miego trūkumas ir genetika.

Be haliucinacijų ar kliedesių, gali pasireikšti intensyvūs nuotaikų svyravimai, apimantys liūdesį ir pakilias būsenas.

Bipolinė psichozė

Beveik pusei žmonių, turinčių bipolinį sutrikimą, kartais pasireiškia psichotiniai simptomai – dažniausiai manijos metu, kai jaučiamas energijos ir nuotaikos protrūkis. Gydymui taikomi vaistai nuo psichozės, kartais naudojama elektrotraukulių terapija (ETT), siekiant palengvinti simptomus.

Po traukulių pasireiškianti psichozė

Šis tipas dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems epilepsija, ypač tiems, kuriems pasireiškia ilgai trunkantys ar kartotiniai priepuoliai. Rizika didėja, jei žmogus jau anksčiau sirgo psichikos ligomis.

Simptomus lengvina tam tikri vaistai nuo psichozės, tokie kaip olanzapinas ar risperidonas, kurie taip pat padeda išvengti pasikartojančių priepuolių.

Mišedema psichozė

Neretai ši retai pasitaikanti būklė atsiranda dėl skydliaukės veiklos nepakankamumo (hipotirozės). Sumažėjęs skydliaukės hormonų kiekis paveikia smegenų veiklą ir gali sukelti kliedesius, haliucinacijas bei pakitusį skonio ar kvapo suvokimą. Gydymui reikalinga hormonų pusiausvyros atkūrimas ir skydliaukės veiklos reguliavimas.

Korsakovo psichozė

Ši komplikacija, vadinama ir Vernekės encefalopatija, kyla dėl vitamino B1 trūkumo, dažniausiai esant priklausomybei nuo alkoholio. Be ryškaus atminties sutrikimo, gali pasireikšti dezorientacija ir emocijų nestabilumas. Kartais žmonės pasakoja išgalvotas ar netikslias istorijas, nes sunkiai atsimena tikrus įvykius.

Gydymui būtina atstatyti vitamino B1 atsargas bei užtikrinti visavertę mitybą ir pakankamą skysčių vartojimą.

Menstruacinė psichozė

Ypač retas atvejis – kai psichozės epizodai iškyla menstruacinio ciklo pradžioje, ovuliacijos metu ar prieš mėnesines. Hormonų svyravimai tam tikrose ciklo dalyse gali paveikti nuotaiką ir mąstyseną. Paprastai būklė atsiranda staiga ir greitai praeina. Gydymui taikoma kognityvinė elgesio terapija ir vaistai nuo psichozės.

Kas sukelia psichozę?

Tikslūs psichozės išsivystymo mechanizmai dar nėra pilnai aiškūs. Nors genetika gali turėti įtakos, ne visais atvejais priežastys yra paveldimos.

Psichozės priežastys gali būti įvairios:

• Psichikos sutrikimai (pvz., šizofrenija, bipolinis sutrikimas)
• Sunki emocinė įtampa ar depresija
• Dideli miego sutrikimai
• Trauminiai įvykiai – netektis, smurtas, patirtis karo zonoje
• Fizinės ligos:
• Sunkios galvos smegenų traumos
• Smegenų navikai
• Insultai
• Parkinsono ar Alzheimerio ligos
• Demencija
• Virusinės arba autoimuninės ligos, kaip ŽIV, AIDS ar vilkligė
• Hipoglikemija (mažas cukraus kiekis kraujyje)
• Sifilis, maliarija
• Psichozę sukeliančios medžiagos – narkotinės ir receptinės

Psichozė gali išsivystyti tiek vartojant psichiką slopinančias, tiek stimuliuojančias medžiagas (kanapės, kokainas, amfetaminai). Simptomai dažniausiai išnyksta nutraukus vartojimą, tačiau tam tikras medžiagas vartojusiems asmenims (ypač amfetaminus) vėliau dažnai pasireiškia ilgalaikiai psichikos sutrikimai. Kanapės siejamos su didesniu žinomų atvejų skaičiumi. Taip pat, jei žmogus staiga nustoja vartoti ilgai naudotą vaistą, gali pasireikšti nutraukimo simptomai.

Ilgalaikis kai kurių vaistų nuo psichozės vartojimas gali sukelti specialių šalutinių reiškinių, tokių kaip judesių sutrikimai. Staiga nutraukus tokį vaistą, kartais pasireiškia padidėjęs jautrumas, o nervų sistemos pokyčiai gali kilti ir vartojant naujesnius vaistus.

Alkoholis taip pat gali lemti kliedesius ar haliucinacijas, tiek vartojimo metu, tiek nustojus gerti po ilgesnio laikotarpio. Tai dažniausiai praeina nutraukus alkoholio vartojimą ir pradėjus gydymą.

Kreipimasis į gydytoją

Pajutus psichozės simptomus arba pastebėjus pasikeitusią elgseną artimoje aplinkoje, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų pasekmių ir pagerinti kasdienį gyvenimą. Reikia žinoti, kad asmuo, patiriantis psichozę, dažnai gali nesuvokti savo būklės.

Kaip nustatoma psichozė?

Diagnozuojant psichozę, specialistai atlieka išsamią apklausą: domisi šeimos psichikos sveikatos istorija, vartojamais vaistais, galimu priklausomybės nuo medžiagų buvimu, dienos režimu bei patirtais nuotaikų pokyčiais. Gali būti atlikti narkotinių medžiagų ar kraujo tyrimai, kad būtų atmestos kitos galimos simptominės fizinės priežastys.

Nėra specifinio testo, kuris vienareikšmiškai patvirtina psichozę. Diagnozė nustatoma įvertinus simptomus ir pašalinus kitas galimas ligas.

Galimos komplikacijos

Psichozę išgyvenantis žmogus gali prarasti gebėjimą pasirūpinti savimi ar atlikti kasdienes užduotis. Kai kurie asmenys ima piktnaudžiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis, bandydami taip tvarkytis su simptomais.

Žmonės, patiriantys psichozę, patiria didesnę savižudybės ir savęs žalojimo riziką.

Psichozės gydymas

Medicininės pagalbos svarba

Ankstyvas gydymo pradėjimas, vos atsiradus pirmiems psichozės simptomams, stabdo ligos progresavimą ir sumažina gyvenimo kokybės praradimo riziką. Gydymo būdai taikomi pagal išaiškintą būklės priežastį – nuo vaistų iki kompleksinės specialistų priežiūros.

Dažniausiai skiriami vaistai nuo psichozės, kurie gali būti vartojami tabletėmis, skysčiais arba leidžiami. Taip pat rekomenduojama vengti narkotinių medžiagų ir alkoholio.

Tais atvejais, kai žmogus kelia pavojų sau ar kitiems, arba kai nebegali savarankiškai savimi pasirūpinti, gali prireikti stacionarinės pagalbos. Kai kurios paslaugos orientuotos tik į jaunuolių priežiūrą.

Terapijos ir pagalba

• Kognityvinė elgesio terapija – moko atpažinti ir suvokti, kuris informaciją ar pojūtį sukelia psichozės būsena, bei skatina laikytis gydymo plano.
• Palaikomoji psichoterapija – įgalina tvarkytis su ligos poveikiu kasdienybėje, ugdant naudingus mąstymo modelius.
• Kognityvinį potencialą stiprinanti terapija – naudojant grupinius bei kompiuterinius pratimus, lavinamas mąstymas ir supratimas.
• Šeimos edukacija ir įtraukimas – padeda stiprinti ryšius ir problemų sprendimo gebėjimus.
• Kompleksiškai taikomas specialistų gydymas (koordinuota priežiūra) – apjungia medikamentus, psichoterapiją, socialinę paramą ir pagalbą dėl darbo ar mokslo grįžimo.

Santrauka

Psichozė – tai būklė, kai tampa sudėtinga atskirti realybę nuo netikrų įspūdžių ar minčių. Ją gali sukelti įvairios priežastys: fizinės, psichologinės ligos ir priklausomybės. Ankstyva diagnostika ir gydymas leidžia geriau suvaldyti simptomus bei greičiau grįžti į įprastą gyvenimą.