Raumenų sumušimo simptomai ir gydymas

Raumenų sumušimai yra itin dažnos sportinės traumos, užleisdamos pirmą vietą tik raumenų patempimams. Dažniausiai su šiomis traumomis susiduria kontaktinio sporto atstovai, pavyzdžiui, regbio ar futbolo žaidėjai, tačiau sumušimų pasitaiko ir ne kontaktinėse sporto šakose, tokiose kaip krepšinis ar beisbolas. Dažniausiai pažeidžiami šlaunų, rečiau – rankų raumenys. Džiugina tai, kad daugumą tokių traumų galima išgydyti be operacijų, nors gydymo strategijos ir kelia diskusijų tarp specialistų.

Simptomai

Neretai raumenų sumušimą lengva diagnozuoti, ypač jei žmogus prisimena, kaip ir kada vyko trauma. Tačiau jei sužalojimo momento nepamenama, nustatyti sumušimą gali būti sudėtingiau. Svarbu atmesti rimtesnius pažeidimus, tokius kaip kaulų lūžiai, išnirimai ar visiškas raumens plyšimas.

• Skausmas tiesiai traumuotoje vietoje
• Tinimas, kraujosruvos ar paraudimas
• Skausmingas ar ribotas judėjimas

Raumenų sumušimų esmė

Raumenų sumušimo metu raumens dalis trūksta, pažeidžiamos smulkios kraujagyslės ir į raumeninį audinį išsilieja kraujas. Dėl to traumuotoje vietoje susidaro kraujo sankaupa – hematoma. Artimiausiomis dienomis uždegimas stiprėja, tačiau būtent jis svarbus gijimo procesui. Tai ir lemia skirtingas nuomones – dalis specialistų stengiasi kuo labiau mažinti uždegimą, o kiti pabrėžia jo rekordą natūraliam atsistatymui.

Dalis sportuojančių žmonių po traumos nerimauja, kad raumenyje gali formuotis randinis audinys. Pastebėta, kad ankstyvas ir švelnus judėjimas padeda išvengti ryškaus randėjimo. Visgi kuo stipriau raumuo buvo plyšęs per traumą, tuo didesnė randų tikimybė.

Tinkamiausias gydymas

Nors aiškios gydymo gairės išlieka diskusijų objektu, dažniausiai taikomos kelios priemonės. Jeigu jau įsitikinta, kad nėra didesnių pažeidimų, rekomenduojamos šios priemonės:

• Ledas padeda sumažinti ankstyvą uždegimą ir skausmą, ypač per pirmąsias traumos valandas. Ilgalaikis efektas skausmui malšinti išlieka, nors poveikis uždegimui vėliau sumenksta.
• Imobilizacija – pasyvus galūnės laikymas – gali būti žalinga, nes didina sąnario sustingimo ir raumenų silpnėjimo riziką. Vietoje to siūlomos lengvos judesių pratimų. Jei vaikščiojimas kelia didelį skausmą, galima naudoti ramentus mobilumui palaikyti.
• Vaistai nuo uždegimo – tiek nesteroidiniai, tiek kortikosteroidai – kartais skiriami simptomams malšinti. Vis dėlto šių priemonių efektyvumas išlieka abejotinas, nes įtakos gijimui dažniausiai nepastebima, nors laikinas skausmo sumažėjimas galimas.

Beveik visos raumenų sumušimo traumos gyja savaime – chirurginės intervencijos tenka imtis tik ypatingai retais atvejais, kai sužalojimas labai ryškus ir raumenyje atsiranda plyšys, kurį būtina taisyti. Tačiau ir čia aiškių mokslinių rekomendacijų trūksta.

Galimos komplikacijos

Retesnė, bet rimtesnė sumušimo komplikacija yra miogeninė osifikacija – kai traumuotame raumenyje pradeda formuotis kaulinis audinys. Dažniausiai taip nutinka po didesnių traumų, tačiau kodėl ši komplikacija atsiranda ne visiems, vis dar nėra visiškai aišku. Jei formuojasi kaulinis audinys raumenyje, ilgainiui gali prireikti chirurginio šalinimo. Visgi per anksti atlikta operacija tik padidina riziką, kad kaulinis audinys vėl atsikurs, todėl įprastai intervencija atidedama bent metams.