Raumenų trūkčiojimas: priežastys, simptomai, gydymas

Raumenų trūkčiojimas, dar vadinamas fascikuliacija, apibūdina nekontroliuojamus mažų raumenų grupių susitraukimus. Šis reiškinys gali pasireikšti įvairiose kūno dalyse ir gali būti požymis, kad egzistuoja tam tikra sveikatos problema, arba tiesiog nuovargio ar streso pasekmė. Šiame straipsnyje nagrinėjame skirtingas raumenų trūkčiojimo formas ir jų galimas priežastis.

Kokios yra raumenų trūkčiojimo priežastys?

Raumenų susitraukimus gali sukelti įvairios būklės. Maži raumenų trūkčiojimai dažniausiai atsiranda dėl mažiau rimtų gyvenimo būdo priežasčių. Tačiau sunkesni raumenų susitraukimai dažnai rodo rimtą ligą.

Dažnos, paprastai mažos priežastys

• Trūkčiojimas gali pasireikšti po fizinės veiklos, nes raumenyse kaupiasi pieno rūgštis. Dažniausiai tai paveikia rankas, kojas ir nugarą.
• Raumenų susitraukimus, sukeltus streso ir nerimo, dažnai vadina „nerviniais trūkčiojimais”. Tai gali paveikti bet kurį kūno raumenį.
• Per didelis kofeino ir kitų stimuliatorių vartojimas gali sukelti raumenų susitraukimus bet kurioje kūno dalyje.
• Tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti raumenų spazmus, ypač vokų, blauzdų ir rankų srityse. Dažniausiai pasitaikantys maistinių medžiagų trūkumai yra vitamino D, vitamino B ir kalcio trūkumas.
• Dehidratacija gali sukelti raumenų trūkčiojimą, ypač didesniuose raumenyse, tokiuose kaip kojos, rankos ir liemuo.
• Nikotinas, esantis cigaretėse ir kituose tabako produktuose, gali sukelti raumenų susitraukimus, ypač kojose.
• Raumenų spazmai gali pasireikšti akies vokų ar aplink akį srityje, kai vokas ar akies paviršius yra dirginamas.
• Kai kurių vaistų, įskaitant kortikosteroidus ir estrogeno tabletes, šalutiniai poveikiai gali sukelti raumenų spazmus. Susitraukimai gali paveikti rankas, kojas ar kitas kūno dalis.

Šios dažnos raumenų spazmų priežastys paprastai yra mažiau rimtos ir lengvai išsprendžiamos. Susitraukimai turėtų išnykti po kelių dienų. Vis dėlto, jei manote, kad jūsų vaistai sukelia raumenų trūkčiojimą, turėtumėte pasitarti su gydytoju. Gydytojas gali rekomenduoti sumažinti dozę arba pakeisti vaistą. Taip pat turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei manote, kad turite maistinių medžiagų trūkumą.

Didesnio rimtumo priežastys

Dažnos raumenų trūkčiojimo priežastys yra: Nors dauguma raumenų susitraukimų atsiranda dėl mažiau rimtų sąlygų ir tam tikrų gyvenimo įpročių, kai kurie raumenų spazmai gali būti sukeliami rimtesnių priežasčių. Šios ligos dažnai yra susijusios su nervų sistemos problemomis, įskaitant smegenis ir nugaros smegenis.

• Raumenų distrofijos yra paveldimų sąlygų grupė, kuri laikui bėgant pažeidžia ir silpnina raumenis. Jos gali sukelti raumenų susitraukimus veido, kaklo, klubų ir pečių srityse.
• Lou Gehrigo liga, dar vadinama amiotrofine lateraline skleroze (ALS), yra liga, kuri sukelia nervų ląstelių mirtį. Susitraukimai gali paveikti raumenis bet kurioje kūno dalyje, tačiau dažniausiai pirmiausia pasireiškia rankose ir kojose.
• Nugaros smegenų raumenų atrofija pažeidžia motorines nervų ląsteles nugaros smegenyse, paveikdama raumenų judesių kontrolę. Tai gali sukelti liežuvio raumens trūkčiojimą.
• Isaaco sindromas veikia nervus, kurie stimuliuoja raumenų skaidulas, sukeldamas raumenų dažnus susitraukimus. Spazmai dažniausiai pasireiškia rankų ir kojų raumenyse.

Raumenų trūkčiojimas paprastai nėra avarinė situacija, tačiau rimta liga gali jį sukelti. Jei jūsų susitraukimai tampa lėtiniu ar nuolatiniu problemų, susitarkite su gydytoju.

Kokie yra raumenų trūkčiojimo diagnozavimo metodai?

Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti vieną arba kelis testus, kad nustatytų myoklonuso priežastį:

• Kraujo ir šlapimo tyrimai, skirti ieškoti infekcijos ar ligos požymių.
• Elektroencefalograma (EEG), skirta stebėti elektrinį aktyvumą (priepuolius) smegenyse.
• Elektromiografija (EMG), skirta matuoti raumenų ir nervų elektrinį aktyvumą.
• Provokuotų potencialų tyrimai, skirti stebėti elektrinį aktyvumą smegenyse, smegenų kamiene ir nugaros smegenyse.
• Vaizdavimo tyrimai, skirti ieškoti navikų ar kitų anomalijų. Gali būti atliktas kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba pozitronų emisijos tomografija (PET).

Kokios yra raumenų trūkčiojimo gydymo galimybės?

Gydymas paprastai nėra būtinas raumenų susitraukimams. Spazmai dažniausiai praeina be gydymo per kelias dienas. Tačiau gali prireikti gydymo, jei raumenų susitraukimus sukelia kokia nors rimtesnė būklė. Priklausomai nuo konkrečios diagnozės, gydytojas gali paskirti tam tikrų vaistų simptomams palengvinti. Šie vaistai apima:

• kortikosteroidai, tokie kaip betametazonas ir prednizonas
• raumenų relaksantai, tokie kaip karisoprodolis ir ciklobenzaprinas
• neuromuskuliniai blokatoriai, tokie kaip incobotulinumtoxin A ir rimabotulinumtoxin B

Ką daryti, kad būtų išvengta raumenų trūkčiojimo?

Nors raumenų trūkčiojimo negalima visada užkirsti kelią, yra žingsnių, kurių galite imtis, kad sumažintumėte riziką:

Valgykite subalansuotą mitybą

• Įtraukite šviežių vaisių ir daržovių į savo patiekalus.
• Pasirinkite pilno grūdo produktus kaip energijos šaltinį.
• Vartokite vidutinius baltymų kiekius, orientuodamiesi į liesus šaltinius, tokius kaip vištiena ir tofu.

Pakankamai miegokite

• Stenkitės miegoti 7-9 valandas kiekvieną naktį, kad jūsų kūnas galėtų atsigauti, o nervai pailsėtų.

Valdykite stresą

• Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar Tai Chi.
• Reguliarus fizinis aktyvumas, bent tris kartus per savaitę, taip pat gali sumažinti stresą.
• Pagalvokite apie konsultacijas su terapeutu, tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.

Apribokite kofeiną

• Mažinkite kofeino turinčių gėrimų ir maisto produktų vartojimą, nes jie gali sukelti arba pabloginti raumenų trūkčiojimą.

Mečiau rūkyti

• Rūkymas į organizmą patenka nikotiną, kuris yra stimuliatorius ir gali paveikti nervų sistemą. Rūkymo atsisakymas padės sumažinti raumenų trūkčiojimo ir kitų sveikatos problemų riziką.

Peržiūrėkite vaistus

• Jei vartojate stimuliuojančius vaistus ir pastebite raumenų trūkčiojimą, pasitarkite su gydytoju. Jis gali pasiūlyti pereiti prie kito vaisto, kuris nesukelia šio šalutinio poveikio.

Kada kreiptis į gydytoją?

Susisiekite su savo sveikatos priežiūros specialistu, jei turite nuolatinių raumenų susitraukimų arba jei susitraukimai pasireiškia kartu su silpnumu ar raumenų praradimu.

Kokie yra namų gydymo būdai raumenų trūkčiojimui?

Dažnos raumenų susitraukimo priežastys lengvai gydomos ir išvengiamos namuose, keičiant gyvenimo būdą, kad nervai ir raumenys būtų sveiki ir tinkamai funkcionuotų. Šie gyvenimo būdo pokyčiai apima:

• valgyti sveiką ir subalansuotą mitybą
• vartoti maisto papildus, kad užpildytumėte trūkumus
• vidutiniškai mankštintis, tinkamai apšildant ir atvėsinant
• mažinti kofeino vartojimą
• pakankamai miegoti
• užkirsti kelią ar valdyti stresą per jogą, sąmoningumą ar meditaciją
• išlaikyti tinkamą hidrataciją