Reaktyvinis artritas: priežastys, simptomai, gydymas ir kita informacija

Reaktyvusis artritas dažniausiai pasireiškia po tam tikrų bakterinių infekcijų. Jei ligą sukėlė bakterijos, tokios kaip chlamidijos, pirmiausia skiriami antibiotikai, kurie padeda pašalinti infekcijos šaltinį.

Reaktyvaus artrito gydymo būdai

Uždegiminiams procesams sąnariuose valdyti dažnai taikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Jie padeda mažinti skausmą bei tinimą. Priklausomai nuo situacijos, gali būti naudojami vaistai kaip ibuprofenas ar pan.

Jei liga paveikia akis ar odą, dažnai gydoma kortikosteroidais, kurie prisideda prie uždegimo ir simptomų mažinimo.

Lėtinis eigas turintiems žmonėms

Jei artritas tampa lėtinis, gydytojas gali paskirti stipresnių priemonių, pavyzdžiui, metotreksatą ar kitus imunitetą modifikuojančius vaistus. Be to, ilgalaikę ligą turintiems žmonėms rekomenduojama bendradarbiauti su kineziterapeutais – mankšta ir specialūs judesiai pagerina sąnarių funkciją, mažina sąstingį.

Perspektyvos ir galimos komplikacijos

Reaktyvaus artrito eiga gali būti labai įvairi. Dauguma žmonių visiškai pasveiksta per kelis mėnesius, dažniausiai – per tris ar keturis. Vis dėlto maždaug pusei asmenų simptomai gali kartotis bangomis arba išlikti keletą metų.

• Kartais išsivysto papildomos sveikatos problemos – gali būti pažeidžiama širdies raumuo, vystytis stuburo sustingimas, keistis rega ar formuotis pėdų deformacijos.
• Retais atvejais kaupiasi skysčiai plaučiuose ar kyla kitų rimtų komplikacijų.

Nors komplikacijos retos, svarbu neatidėlioti gydymo ir aktyviai prižiūrėti savo sveikatą – taip ženkliai sumažėja ilgalaikių ligos pasekmių rizika.