Refleksinės simpatinės distrofijos sindromas ir sudėtinio regioninio skausmo sindromas

0
7

Kompleksinio regioninio skausmo sindromo (KRSS) nustatymas neretai užtrunka, nes pradžioje jo požymiai gali būti sunkiai pastebimi. Jeigu skausmas yra stipresnis nei tikėtasi po patirtos traumos arba ilgai nepraeina, gydytojai gali įtarti šį sindromą.

Kaip diagnozuojamas KRSS

Nėra vieno konkretaus tyrimo, kuris galėtų patvirtinti KRSS diagnozę. Gydytojams tenka įvertinti simptomus, detaliai išklausinėti apie jūsų sveikatos istoriją, taip pat atlikti fizinį ištyrimą. Kad diagnozė būtų patikimesnė, gali būti pasitelkiami papildomi tyrimai, padedantys aptikti būdingus sindromui požymius.

  • Kaulų skenavimas. Šiuo tyrimu galima įvertinti, ar kaulų galai nėra pažeisti, ar nėra sutrikusi kraujotaka.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Gydytojas gali paskirti MRT, kad išsamiau apžiūrėtų kūno audinius bei ieškotų pakitimų.
  • Prakaitavimo testas. Jis leidžia palyginti, ar vienoje kūno pusėje nepastebimas didesnis prakaitavimas.
  • Termografija. Tai tyrimas, kurio metu matuojama kūno vietų temperatūra ir kraujotaka tam, kad būtų nustatyti nervų sistemos pažeidimai.
  • Rentgenograma. Kartais rentgeno tyrimas naudojamas vėlyvose ligos stadijose, siekiant patikrinti, ar nėra sumažėjusio kaulų tankio.

Gydymo galimybės

Svarbiausia KRSS gydyme – kuo greičiau pradėti taikomas priemones. Ankstyvas nustatymas leidžia pasiekti geresnį rezultatą, tačiau kai kuriems žmonėms gydymas gali būti mažiau efektyvus. Vis dėlto, net jei visiško išgijimo nėra, daugeliui pavyksta susilpninti simptomus.

Vaistai ir medikamentai

  • Anestetikai, kaip lidokaino kremai, malšina skausmą tepant odą.
  • Antidepresantai dažnai skiriami lėtiniam skausmui valdyti.
  • NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, padeda mažinti uždegimą ir skausmą.
  • Prieštraukuliniai vaistai neretai taikomi nervinio skausmo kontrolei.
  • Purkštukai nosiai, kurie stabdo kaulų nykimą.
  • Nervų blokados injekcijos, skirtos sumažinti skausmą.
  • Neretai rekomenduojami nereceptiniai vaistai, tokie kaip aspirinas ar ibuprofenas.

Kiti gydymo metodai

  • Kortikosteroidai padeda sumažinti uždegimą, ypač kai patinimas stiprus.
  • Opioidiniai vaistai skiriami rečiau, nes jų nauda ne visada aiški ir gali kilti rizika šalutiniams poveikiams.

Papildomos pagalbos priemonės

  • Stimuliaciniai elektrodai, pritvirtinami prie stuburo, siunčia silpnus elektros impulsus, padedančius sumažinti skausmą.
  • Fizinė terapija padeda išlaikyti judrumą ir mažina sąnarių sustingimą.
  • Psichologinė pagalba bei atsipalaidavimo metodai padeda lengviau susidoroti su nuolatiniu skausmu.
  • Įtvarai arba specialūs įrenginiai naudojami rankų ar pirštų skausmui palengvinti.

Kai kuriems pacientams, kuriems taikytas gydymas nebuvo efektyvus, gydytojas gali siūlyti chirurginę intervenciją, vadinamą simpatinė nervų mazgų šalinimu. Atliekant šią procedūrą pašalinamos tam tikros nervinės struktūros aplink kraujagysles, tikintis pagerinti kraujotaką ir sumažinti simptomų intensyvumą.

Komentarų sekcija išjungta.