Reumatoidinis artritas: nuo pirmųjų simptomų iki gydymo

Reumatoidinis artritas (RA) – viena dažniausių autoimuninių sąnarių ligų, kuri išsivysto, kai imuninė sistema klaidingai ima pulti sveikus kūno audinius, ypač sąnarių vidaus dangalus. Dėl to kyla lėtinis uždegimas, stiprus sąnarių skausmas ir tinimas, o ilgainiui ši būklė gali paveikti ne tik sąnarius, bet ir kitus organus, pakenkti gyvenimo kokybei bei judrumui.

Simptomų įvairovė ir ligos eiga

Vienas ankstyviausių RA požymių – sustingę sąnariai ryte, kuris po ilgesnio nejudrumo gali trukti valandą ar dar ilgiau. Paprastai šis nemalonumas palengvėja pradėjus judėti. Taip pat RA pradžioje pasireiškia sąnarių skausmas, jautrumas paliečiant ir pamažu vis aktyvesnis uždegimas.

Pradinėse stadijose liga dažniausiai prasideda nuo mažųjų rankų ar pėdų sąnarių ir pažeidžia iš karto kelis sąnarius (dažniausiai penkis ir daugiau). Šiai ligai būdingas abipusis pažeidimas – jei suskausta viena ranka, dažniausiai paseka ir kita. Progresuojant gali būti įtraukti ir didesni sąnariai, pavyzdžiui, keliai, klubai.

Viso kūno požymiai

• Nuolatinis nuovargis
• Bendras silpnumas, negalavimas
• Nedidelis karščiavimas
• Kelių ar daugiau sąnarių skausmas ir sustingimas
• Sąnarių jautrumas ir patinimas
• Galūnių tirpimas ar dilgčiojimas
• Sumažėjęs sąnarių paslankumas
• Nenoras valgyti ar svorio kritimas

Sergantieji dažnai apibūdina skausmą kaip gilų ir ilgai trunkantį, kartais – aštrų, ypatingai judant. Judėjimo sąstingis stipriausias po nakties ar ilgo poilsio. Net ir kasdienė veikla gali tapti sunki, jei liga pažeidė klubus, kelius, čiurnas ar pėdas.

Psichologiniai pokyčiai

RA gali paveikti ne tik kūną, bet ir emocinę būseną. Dažnai pasitaiko atminties pablogėjimas, susikaupimo sunkumai, nerimas ar depresija. Lėtinė liga ir skausmas stipriai paveikia nuotaiką bei bendrą savijautą, o užsitęsęs nuovargis apsunkina įprastą gyvenimą.

Ligos progresija ir rizikos veiksniai

RA vystymasis gali vykti lėtai, metų ar net dešimtmečių bėgyje. Progresavimo tempas visiems skirtingas ir priklauso nuo kelių veiksnių:

• Ar liga jau buvo spėjusi pažengti nustatymo metu
• Kokio amžiaus asmuo susirgo
• Kiek aktyvi liga (uždegiminis aktyvumas)
• Kraujo tyrimuose atsiradę autoantikūnai (RF ir ACPA/paruoštas CCP)

Išskiriami keli ligos etapai: pradinė fazė su lengvais simptomais ir sąnarių uždegimu; vidutiniška stadija, kai uždegimas ima negrįžtamai žaloti sąnarių struktūras; sunkus etapas su ryškiu kaulų ir raumenų silpnumu, o galutiniu atveju – stiprus funkcijos sutrikimas ar neįgalumas. Laimei, šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia daugeliui pacientų pasiekti ilgalaikį pagerėjimą ir išvengti sunkiausių pasekmių.

Kaip RA veikia kitus organus

Nors pagrindiniai taikiniai yra sąnariai, uždegimas kartais gali apimti ir kitas kūno sistemas:

• Akys: pasitaiko akių sausumas, paraudimas, retais atvejais – gilesnių sluoksnių uždegimai.
• Burnos ertmė: gali vystytis dantenų uždegimas, burnos sausumas, dažnesnės infekcijos.
• Oda: odos išbėrimai, reumatoidinės mazgeliai po oda šalia sąnarių.
• Širdis ir kraujagyslės: padidėja rizika sirgti širdies ligomis, gali vystytis kraujagyslių uždegimai ar anemija.
• Plaučiai: lėtinis uždegimas gali sukelti plaučių audinio randėjimą, dėl to apsunksta deguonies patekimas į kraują.
• Inkstai: pažengus RA, padidėja grėsmė lėtiniam inkstų nepakankamumui, tačiau modernūs vaistai ir tinkama priežiūra šią riziką sumažino.

Nors pati RA dažniausiai nėra gyvybei pavojinga, komplikacijos gali sutrumpinti gyvenimo trukmę. Tačiau ankstyvas ir kryptingas gydymas gerokai pagerina prognozę.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios RA priežastys nėra aiškios, tačiau mokslininkai išskiria kelias svarbias įtakas:

• Paveldimumas – šeiminis polinkis didina tikimybę susirgti, nors to nepakanka.
• Aplinkos veiksniai – kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, ilgalaikis stresas, buvusios traumos ar infekcijos gali turėti įtakos.
• Gyvensena – rūkymas, nutukimas, nesubalansuota mityba.
• Hormonai – moterys serga kelis kartus dažniau, todėl manoma, kad įtakos turi lytiniai hormonai.

Gydymas: pagrindiniai žingsniai

RA gydymas paremtas uždegimo slopinimu, skausmo mažinimu, sąnarių apsauga nuo pažeidimų ir gyvenimo kokybės palaikymu. Dažniausiai taikoma keletas priemonių:

• Priešuždegiminiai vaistai (NVNU), pvz., ibuprofenas ar naproksenas, lengvesniam skausmui ir uždegimui
• Kortikosteroidai – greitam uždegimo ir skausmo valdymui
• Tradiciniai ligą modifikuojantys vaistai (DMARD), pavyzdžiui, metotreksatas, lėtina ligos progresą.
• Biologiniai DMARD arba stipresni vaistai, kai standartinis gydymas neveiksmingas.
• Januso kinazės (JAK) inhibitoriai imuninės sistemos reakcijai pažaboti ir sąnarių žalai sulėtinti.

Tinkamas individualaus gydymo planas formuojamas pagal ligos aktyvumą ir paciento poreikius. Nuolat stebima ligos eiga ir, jei reikia, koreguojama gydymo taktika.

Kasdienis gyvenimas ir ilgalaikė priežiūra

Reumatoidinio artrito gydymas dažnai išlieka visą gyvenimą. Svarbi reguliarūs vizitai pas gydytojus specialistus, tyrimai ir savijautos stebėjimas. Gydymo sėkmę stiprina ir nevaistinės priemonės:

• Fizinė terapija stiprina raumenis, palaiko sąnarių judrumą ir padeda sumažinti skausmą.
• Ergoterapeutai pataria, kaip kasdienėse veiklose tausoti sąnarius ir parenka pagalbines priemones.
• Kai sąnariai stipriai pažeisti, rekomenduojamos operacijos – pažeistų sąnarių protezavimas ar rekonstrukcija.

Uždegimo paūmėjimų valdymas

RA liga dažnai pasižymi paūmėjimo laikotarpiais, kai simptomai stiprėja: kyla stipresnis sąnarių tinimas, skausmas, sustingimas, išryškėja nuovargis. Paūmėjimą gali sukelti pervargimas, stresas, infekcija, mitybos pokyčiai ar net oro permainos.

• Šaltis ir šiluma: ledo paketai malšina tinimą, o šiluma – atpalaiduoja raumenis.
• Papildomas poilsis, trumpalaikis veiklų apribojimas padeda atsigauti.
• Lengva fizinė veikla gali būti naudinga net atsigavimo laikotarpiu, tačiau persistengti nereikėtų.
• Rekomenduojama laikytis sveikos mitybos – vengti keptų, gausiai apdorotų produktų. Į mitybą įtraukti daržovių, vaisių, riebios žuvies ir liesų baltymų.
• Papildomai naudinga skirti laiko atsipalaidavimui (kvėpavimo pratimai, meditacija, šilta vonia, mėgstama muzika ar arbata).

Diagnozės nustatymas

Pastebėjus sąnarių skausmą ir patinimą, kuris tęsiasi ilgiau nei šešias savaites, itin svarbu kreiptis pas gydytoją. Diagnostikai naudojamas fizinis ištyrimas, šeimos ligų istorija, simptomų analizė, kraujo ir kiti laboratoriniai tyrimai, vaizdiniai metodai (rentgenas ar magnetinis rezonansas).

Diferencijuojant ligas stengiamasi atmesti kitas būkles, panašias į RA. Pavyzdžiui, fibromialgija, Laimo liga, osteoartritas, kitos autoimuninės ar uždegiminės ligos. Svarbu žinoti, kad osteoartritas – dažniausia sąnarių liga, tačiau ji nesusijusi su uždegimu, dažniau vystosi dėl amžiaus, traumos ar genetinio polinkio ir neturi sisteminių simptomų, tokių kaip karščiavimas ar nuovargis.

Gyvenimo būdo ir emocinės savijautos svarba

Nuolatinis skausmas, judėjimo ribojimas ir stresas dėl RA gali išprovokuoti nuotaikos svyravimus, depresiją ar nerimą. Svarbu nedelsti ir ieškoti pagalbos, jei darosi sunku su tuo tvarkytis. Riziką palengvinti padeda aktyvus gyvenimo būdas, streso valdymo technikos, nerūkymas bei miego kokybės gerinimas. Prasta miego kokybė ne tik sunkina savijautą, bet ir didina skausmo pojūtį, todėl verta laikytis reguliaraus miego režimo bei vengti stipraus kofeino ar ekranų prieš miegą.

Labai svarbi ir burnos higiena, nes dantenų uždegimas gali paspartinti RA eigą – todėl verta rūpintis reguliariais apsilankymais pas odontologą, atsakingai valyti ir prižiūrėti burnos ertmę kasdien.

Santrauka

Reumatoidinis artritas atsiranda, kai organizmas per stipriai reaguoja ir puola savo audinius, dėl ko vystosi nuolatinis uždegimas sąnariuose ir kituose organuose. Sergantieji dažniausiai pajunta skausmą, tinimą, sustingimą, nuovargį. Liga dažniausiai pažeidžia mažus sąnarius, tačiau gali apimti ir didesnius sąnarius bei kitus organus.

Nors iki šiol nėra tikslios priežasties ar galutinio išgydymo, šiuolaikinis gydymas bei ankstyvas ligos nustatymas padeda sumažinti skausmą, sustabdyti ligos progresą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydytojų komandinis darbas ir aktyvi asmens priežiūra yra svarbiausi žingsniai, padedantys išsaugoti judrumą ir išvengti komplikacijų.