Rijimo sutrikimai (disfagija): priežastys, diagnostika ir gydymas

Rijimo sutrikimai – tai būklė, kai žmogui sunku nuryti maistą ar skysčius. Šią problemą dažnai sukelia ryklės ar stemplės veiklos pakitimai. Jei pastebėjote, kad dažnai springstate valgydami, verta pasitarti su gydytoju – tam gali būti įvairių priežasčių.

Kaip nustatomi rijimo sutrikimai

Norint išsiaiškinti, kodėl sunku nuryti, atliekama keletas tyrimų. Pirmiausia gydytojas gali rekomenduoti padaryti specialių tyrimų, kurie padeda įvertinti burnos, ryklės ir stemplės veiklą.

• Cineradiografija. Tai tyrimas, kurio metu specialios kameros ir rentgeno aparatas leidžia stebėti, kaip nurytas kontrastinis skystis (paprastai bario tirpalas) juda stemple. Šis tyrimas dažnai atliekamas stebint kalbos ar rijimo sutrikimų specialistui.
• Viršutinė endoskopija. Plonas, lankstus vamzdelis įkišamas į stemplę, kad būtų galima pažvelgti į vidinį ryklės ir stemplės paviršių monitoriuje.
• Manometrija. Šio tyrimo metu matuojami stemplės raumenų susitraukimai ir vožtuvų atsipalaidavimo laikai bei stiprumas.
• Impedancijos ir pH tyrimai. Jie leidžia nustatyti, ar rijimo sunkumai susiję su skrandžio rūgšties patekimu į stemplę.

Ką daryti, jei sunku ryti

Rijimo sunkumų gydymas priklauso nuo priežasties. Kartais šis sutrikimas išnyksta savaime, tačiau kai kuriais atvejais reikia specialaus gydymo ar kelių skirtingų specialistų pagalbos. Esama ir paprastų būdų, kurie padeda lengviau ir saugiau valgyti bei gerti.

Padėtis valgant

• Valgykite sėdėdami tiesiai, nesilenkite atgal.
• Galvą laikykite lengvai palenktą į priekį.
• Pasibaigus valgiui, pabūkite sėdimoje ar stovimoje padėtyje dar 15–20 minučių.

Valgymo aplinka

• Rinkitės ramią aplinką – venkite trukdžių per valgymą.
• Susitelkite į valgymą, venkite pašalinių veiklų.
• Nekalbėkite maistui esant burnoje.

Maisto kiekis ir valgymo tempas

• Maistą valgykite lėtai ir ramiai.
• Pjaustykite mažais gabaliukais ir gerai sukramtykite – maistas turi virsti skysčiu burnoje prieš nuryjant.
• Nurykite ne daugiau nei pusę arbatinio šaukštelio vienu kartu.

Rijimo įpročiai

• Vieną kąsnį ar gurkšnį kartais reikia nuryti kelis kartus.
• Jei maistas ar gėrimas užstringa, pabandykite švelniai atsikosėti, išvalyti gerklę ir tada dar kartą nuryti prieš įkvėpdami oro. Prireikus pakartokite veiksmą.
• Stenkitės susikaupti – rijimą atlikite sąmoningai.

Seilių valdymas

• Stenkitės gerti pakankamai skysčių visą dieną.
• Kartais naudinga čiulpti ledo gabalėlius, valgyti šaldytų citrinų arba gerti citrinų skonio vandenį, kad suaktyvėtų seilių išsiskyrimas ir dažniau rijotumėte.

Maisto konsistencija

• Venkite kieto arba sunkiai sukramtomo maisto.
• Maistą galite sutrinti ar suplakti trintuvu, kad būtų lengviau nuryti.
• Jei skysti gėrimai išprovokuoja kosulį, naudokite tirštiklį, kad skysčiai būtų tirštesni – specialistas gali rekomenduoti tinkamą priemonę. Plonesnius gėrimus keiskite tirštesniais, pvz., vietoje sulčių rinkitės nektarą, sriubą keiskite trinta ar kreminėmis sriubomis.

Vaistų vartojimas

• Kai kuriuos vaistus galima susmulkinti ir sumaišyti su obuolių tyre ar pudingu, kad būtų lengviau nuryti.
• Klauskite vaistininko, kurių vaistų neverta traiškyti ir ar jie prieinami skystu pavidalu.

Ką verta žinoti apie rijimo sutrikimus

Rijimo sutrikimai, dar vadinami disfagija, gali apsunkinti valgymą ir gėrimą. Dažniausiai tai susiję su tam tikrais sveikatos būklės pokyčiais, pažeidžiančiais gerklę ar stemplę. Vienas dažniausių požymių – dažnas springimas, skausmas ar užtrukęs maisto nurijimas. Pastebėję šiuos simptomus, pravartu kreiptis į gydytoją.