Rivaroxaban: vartojimas ir šalutiniai poveikiai

Rivaroksabanas – tai vaistas, skirtas trombų susidarymo profilaktikai ir gydymui. Jis dažnai vartojamas, jei kyla rizika ar jau susidarė kraujo krešulių, ypač kojų venose (giliųjų venų trombozė) arba plaučiuose (plaučių embolija). Be to, šis medikamentas gali būti paskirtas siekiant sumažinti tikimybę, kad trombai atsinaujins po ilgesnio gydymo laikotarpio suaugusiesiems bei vaikams.

Kam vartojamas rivaroksabanas?

Rivaroksabaną gydytojai skiria šiais atvejais:

• Kraujo krešulių gydymui, kai diagnozuojama giliųjų venų trombozė ar plaučių embolija.

• Ilgalaikei trombų prevencijai suaugusiems bei vaikams, kuriems buvo taikytas gydymas dėl veninio tromboembolizmo.

• Insulto, širdies infarkto ir kitų rimtų širdies bei kraujagyslių komplikacijų prevencijai sergantiems širdies vainikinių ar periferinių kraujagyslių ligomis, taip pat po kraujotakos gerinimo operacijų kojose.

• Kraujo krešulių susidarymo profilaktikai suaugusiems, kai dėl ligos ar operacijos (pavyzdžiui, klubo ar kelio sąnario keitimo) sumažėja paciento fizinis aktyvumas.

• Vaikams nuo 2 metų, kuriems, dėl įgimtų širdies ydų, po chirurginių intervencijų yra padidėjusi trombų rizika.

• Smegenų insulto ir trombų profilaktikai žmonėms, sergantiems prieširdžių virpėjimu – dažnai pasitaikančiu širdies ritmo sutrikimu.

Galimi rivaroksabano šalutiniai poveikiai

Rivaroksabanas gali padidinti kraujavimo riziką. Šalutiniai poveikiai gali pasireikšti įvairiai, todėl labai svarbu stebėti savo savijautą ir nedelsti kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia bet koks neįprastas kraujavimas ar kiti nerimą keliantys simptomai.

• Ilgai trunkantis, sunkiai sustabdomas kraujavimas (pavyzdžiui, iš nosies ar dantenų, gausios ar užsitęsusios menstruacijos).

• Skausmas, patinimas ar stiprus kraujavimas iš žaizdų.

• Netikėti galvos skausmai, svaigulys, bendras silpnumas ar alpimo pojūtis.

• Paraudęs, rožinis ar rudas šlapimas, juodos, labai tamsios išmatos ar kraujas išmatose, kraujo atkosėjimas, vėmimas, primenantis kavos tirščius.

Taip pat gali atsirasti ir alerginių reakcijų, tokių kaip bėrimas, niežulys, veido ar liežuvio tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas.

Tarp dažniausiai pasitaikančių šalutinių reakcijų yra:

• Kraujavimas;

• Pykinimas ar vėmimas;

• Kosulys;

• Virškinimo trakto arba žarnyno uždegimas.

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Rivaroksabano negalima staiga nutraukti be gydytojo žinios, nes tai gali sukelti staigų kraujo krešulių padidėjimo pavojų ar net insultą. Kai kurie kiti vaistai didina kraujavimo riziką, todėl būtina gydytoją informuoti apie visus tuo metu vartojamus vaistus.

Vartojant šį vaistą, laikykitės gydytojo paskirtos dozės ir tvarkaraščio. Jei gydymosi metu jums bus reikalinga chirurginė operacija ar stomatologo procedūros, iš anksto įspėkite medicinos specialistą apie vartojamą rivaroksabaną.

Kai kuriems pacientams, ypač po stuburo punkcijos ar taikant spinalinę/anesteziją, gali susidaryti labai pavojingas krešulys prie nugaros smegenų – tokiais retais atvejais būtinas ypatingas gydytojų dėmesys.

Ką svarbu aptarti prieš pradedant vartoti?

Rivaroksabano neskiriama, jei yra alergija šiam vaistui arba jei pacientui tuo metu yra nepavaldomas kraujavimas. Rivaroksabanas gali didinti net ir nedidelių sužalojimų iššaukiamo kraujavimo riziką.

Būtina informuoti gydytoją, jei anksčiau buvo atliktos stuburo operacijos, dažnos stuburo injekcijos, naudojamas kateteris vaistams leisti į nugarą, yra kraujavimo sutrikimų, dirbtinė širdies vožtuvo implantacija, autoimuniniai sutrikimai didinantys trombozės riziką, kepenų ar inkstų ligos.

Nėštumo laikotarpiu rivaroksabanas gali sukelti kraujavimą tiek nėščiajai, tiek vaisiui. Apie nėštumą ar planuojamą pastoti būtinai informuokite savo gydytoją. Nėra pakankamai duomenų apie saugumą žindymo metu, tad pasitarkite su mediku dėl žindymo ir gydymo derinimo.

Kaip vartoti rivaroksabaną?

Vaistą reikia gerti tiksliai pagal gydytojo nurodymus. Nėra rekomenduojama savavališkai keisti dozių ar nutraukti vaisto vartojimą be gydytojo priežiūros. Kai kurių stiprumų tabletės turi būti vartojamos su maistu – laikykitės gydytojo instrukcijų.

Negalintiems nuryti visos tabletės, ją galima susmulkinti ir sumaišyti su nedideliu kiekiu obuolių tyrelės, iškart nuryti. Atskirų stiprumų tabletės (15 mg ar 20 mg) turi būti geriamos su maistu.

Vaikams dozė parenkama pagal svorį, o prireikus skiriama skysta vaisto forma (geriamoji suspensija). Jei vaikas išvėmė per 30 minučių po vaisto pavartojimo, skiriama dar viena pilna dozė; jei vėmimas įvyko vėliau – laukiama kitos dozės. Skystą vaistą būtina prieš naudojimą suplakti ir dozuoti pridėta matavimo priemone.

Vaistus laikykite kambario temperatūroje, saugokite nuo drėgmės ir šviesos.

Ką daryti praleidus dozę?

• Jei vaistą vartojate kartą per parą – pamirštą dozę išgerkite tą pačią dieną, vos prisiminę, grįžkite prie įprasto grafiko. Dvigubos dozės gerti tą pačią dieną negalima.

• Jei vartojate 15 mg tabletę du kartus per parą – pamirštą rytinę dozę išgerkite kartu su vakarine. Toliau laikykitės įprastos tvarkos.

• Jei vartojate 2,5 mg tabletę du kartus per dieną – praleistą dozę praleiskite, kitą gerkite įprastu metu, dvigubos dozės vienu metu nevartokite.

• Jei vaikas vartoja vaistą 2 ar 3 kartus per parą – praleistą rytinę dozę galite duoti su vakarine, o praleidus vakarinę – tiesiog tęskite gydymą kaip paskirta, dvigubos dozės neduokite.

Stenkitės pasirūpinti, kad visuomet turėtumėte pakankamą vaisto kiekį ir nepritrūktumėte gydymo metu.

Perdozavimas

Per didelė išgerta dozė gali sukelti stiprų kraujavimą. Tokiu atveju būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Ko reikėtų vengti gydymo metu?

Vartojant rivaroksabaną, rekomenduojama saugotis veiklų, galinčių sukelti sužeidimus ar kraujavimą. Būkite atsargūs skusdamiesi ar valydamiesi dantis, stenkitės sumažinti traumų riziką kasdieniame gyvenime.

Vaistų sąveika su rivaroksabanu

Kai kurie kiti preparatai gali paveikti rivaroksabano poveikį ar padidinti šalutinių reakcijų tikimybę. Todėl apie visus vartojamus vaistus (tiek receptinius, tiek be recepto įsigyjamus, vitaminus ar žolinius papildus) būtina informuoti gydytoją.

Kai kurie vaistai, didinantys šalutinių reiškinių dažnį:

• Ketokonazolas, ritonaviras, eritromicinas, rifampicinas;

• Karmazepinas, fenitoinas;

• Jonažolė (St. John’s wort);

• Kiti vaistai, skirti kraujo krešulių profilaktikai (varfarinas, klopidogrelis, enoksaparinas, dipiridamolis, tiklopidinas ir pan.);

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – aspirinas, ibuprofenas, naproksenas, celekoksibas, diklofenakas, indometacinas, meloksikamas ir kt.

Vaistų sąveikos gali būti įvairios – gydytojas padės įvertinti individualią riziką ir paskirs saugiausią gydymo būdą.