Rudosios atsiskyrėlės įkandimo gydymas ir pirmoji pagalba

Rudosios atsiskyrėlės vorai – tai viena iš dažniausiai pasitaikančių rudų vorų rūšių, kurie išsiskiria savo drovumu. Šie vorai mėgsta ramybę ir vengia žmonių – dažniausiai slėpiasi tiek namuose, tiek lauke ten, kur yra tamsu, sausa ir retai lankomasi.

Kaip atrodo rudasis atsiskyrėlis?

Suaugę rudieji atsiskyrėliai būna šviesiai rudi, o jų kūno gale, už akyčių, matomas tamsesnis, smuiką primenantis lopas – jauni vorai tokio ženklo dar neturi. Nors jų kūno ilgis svyruoja nuo 6 iki 13 mm, ilgos, plonos kojos vorą padaro dar didesnį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Priešingai nei daugelis kitų vorų, rudasis atsiskyrėlis neturi spygliuotų ar dryžuotų kojų. Įdomu tai, kad jis turi tik šešias akis (dvigubai mažiau nei dauguma vorų): dvi viduryje priekyje ir dar po porą kiekvienoje pusėje.

Gyvenamoji aplinka ir elgsena

Rudosios atsiskyrėlės dažniausiai randamos pietų ir vidurio regionuose, o jų mėgstamos buveinės – įvairūs užkaboriai. Uždarose patalpose jos dažnai susisuka lizdus palėpėse, sandėliukuose, nenaudojamoje avalynėje, dėžėse ar baldų užkampiuose. Lauke jie ieško prieglobsčio po rąstais, akmenų krūvomis, terasų apačioje. Patelės rezga plokščius tinklus grobiui gaudyti, o patinai ieško maisto naktimis – būtent tam laikotarpiui šie vorai ir yra aktyvūs.

Ar rudasis atsiskyrėlis nuodingas?

Šie vorai išskiria nuodingus nuodus, kurie patekę į žmogaus organizmą per įkandimą, gali pakenkti odoje esantiems audiniams, sukelti uždegimą, kartais net stipresnius simptomus. Moterys nuodų turi daugiau, todėl jų įkandimai dažniau sukelia rimtas pasekmes. Nors dažniausiai vorai suvartoja labai mažą nuodų kiekį – daugeliui įkandimų užtenka paprastesnio gydymo. Vis dėlto vaikams ir žmonėms su silpnesne sveikata rudųjų atsiskyrėlių įkandimas kai kuriais atvejais gali būti pavojingas.

Kada voras gali įkąsti?

Dažniausiai žmonės nukenčia tuomet, kai voras netyčia paliečiamas – pavyzdžiui, užspaudžiamas tarp odos ir drabužių ar patalynės. Šis voras nėra agresyvus, tačiau jausdamasis įspraustas į kampą, gali įgnybti gindamasis.

Pirmoji pagalba po įkandimo

• Nepasiduokite panikai.
• Jei įmanoma, nufotografuokite vorą – tai palengvins gydytojui diagnozę.
• Žaizdą nuplaukite muilu ir vandeniu.
• Ant žaizdos uždėkite šaltą kompresą – drėgną skudurėlį ar ledo gabalėlį.
• Jei įkandimas yra rankoje ar kojoje, pasistenkite ją pakelti aukščiau širdies lygio.
• Skirkite dėmesį simptomams – jei prireiks, galima vartoti paprastų nuskausminamųjų arba antihistamininių vaistų nuo niežulio.
• Jei simptomai sunkėja ar žaizda ima pūliuoti, būtina nedelsti kreiptis į gydymo įstaigą.

Į ką atkreipti dėmesį po įkandimo

Didžioji dalis rudųjų atsiskyrėlių įkandimų yra neskausmingi – paraudimas ir stipresnis patinimas išryškėja tik po kelių valandų. Jei nuodų pateko daugiau, iš pradžių galite pajausti nestiprų deginimą, vėliau – niežulį. Apie 2–8 val. po įkandimo vieta gali parausti, centras pašviesėti, o atsiradusi žaizda primins taikinį (“bulių akį”). Galimi papildomi simptomai: galvos, raumenų skausmai, pykinimas, nuovargis, ypač vaikams – kartais pasitaiko net traukuliai ar neramumas.

Įkandimo vietos pokyčiai

• Pirmomis valandomis įkandimo vieta parausta, kartais matomi du smulkūs dantų žymės taškeliai.
• Per 2–8 val. paraudimas plinta, centrinė žaizdos dalis pašviesėja, gali susidaryti mėlynė, prasidėti skausmas.
• Per kelias dienas oda suformuoja baltą pūslę, po to – apie 5 cm kietą opą su tamsia duobute centre, kuri tampa mėlyna, violetine ar juoda. Paprastesniais atvejais skausmas pradeda slūgti.
• Po kelių savaičių, gyjant, negyva oda atsidalina – jei žaizda didėja ar skauda, būtina kreiptis pas gydytoją. Sudėtingiems atvejams gali prireikti odos persodinimo.
• Žaizda dažniausiai užgyja per 8 savaites.

Kaip nustatoma rudųjų atsiskyrėlių įkandimo diagnozė?

Būtina išsamiai papasakoti gydytojui, kaip nutiko įkandimas, kuo jaučiatės ir – jei pavyko – parodyti voro nuotrauką. Tai padeda atskirti voro įkandimą nuo kitų ligų (pvz., diabeto ar Laimo ligos), kurių sukeliami odos pažeidimai atrodo panašiai. Paprastai papildomi tyrimai nereikalingi, tačiau jeigu pasireiškia karščiavimas, galvos ar raumenų skausmai, galima atlikti kraujo tyrimus. Esant stipresniems pažeidimams, gydytojas gali norėti stebėti gijimo eigą.

Gydymas vaikams ir suaugusiesiems

Vaikams

Rudųjų atsiskyrėlių nuodai vaikams pavojingiausi – jų organizmas jautresnis, todėl prireikus gali būti reikalingas gydymas ligoninėje ar net odos persodinimo operacija.

Suaugusiems

Daugumą rudųjų atsiskyrėlių įkandimų suaugusieji gali gydyti namuose. Tik maždaug dešimtadalis atvejų dėl rimtų opų ar pūslinių žaizdų prireikia medikų pagalbos, kartais – chirurginio gydymo (odos persodinimo), kuris paprastai atliekamas po 4–6 savaičių nuo įkandimo. Jei uždegimas ar infekcija – prireikia antibiotikų. Kai kuriais atvejais gali tekti atnaujinti skiepą nuo stabligės.

• Esant dideliems skausmams, kvėpavimo sutrikimams, infekcijos požymiams ar jei pažeistas vaikas/senyvas asmuo ar sergantis žmogus – būtina skubi gydytojo pagalba.

Namų priemonės, jeigu įkandimas lengvas

• Skalaukite žaizdą muiluotu vandeniu.
• Naudokite antibakterinį tepalą.
• Patinimą ir skausmą mažinkite šaltu kompresu.
• Jei įkandimas rankoje ar kojoje – laikykite ją pakeltą ilsintis.
• Galima gerti nereceptinius vaistus nuo skausmo ar antihistamininius vaistus nuo alergijos.
• Stebėkite, ar neatsiranda rimtesnių požymių.

Kaip apsisaugoti nuo rudųjų atsiskyrėlių įkandimo?

• Prieš mūvėdami batus ar drabužius, ilgai nenaudotus, juos gerai išpurtykite.
• Tvarkydami sandėliukus, dėžes ar dirbdami tamsoje – vilkėkite ilgomis rankovėmis, mūvėkite pirštines ir ilgas kelnes.
• Namus laikykite tvarkingus, ypač retai lankomose vietose – apgenėkite žolę, išsineškite akmenų ar malkų krūvas nuo pastatų.
• Naudokite sandarias plastikines dėžes ilgalaikiam daiktų laikymui.
• Malkas laikykite ne arčiau nei 6 metrai nuo namo.
• Užsandarinkite plyšius ir angas, pro kurias vorai lengvai patenka į vidų.
• Reguliariai tikrinkite skiepą nuo stabligės.
• Lyg įtariate dauginimąsi namuose, kreipkitės į kenkėjų kontrolės specialistus.

Apibendrinimas

Dažniausiai rudosios atsiskyrėlės įkandimo baigtis – nesudėtinga ir nesukelia rimtų sveikatos problemų. Tačiau tam tikrais atvejais, ypač vaikams ar sunkiau sergantiems asmenims, įkandimas gali sukelti pavojingų komplikacijų, todėl svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju.