Kodėl man taip lengvai atsiranda mėlynių?

Jei jūsų kūnas linkęs lengvai mėlynuoti, priežasčių gali būti įvairiausių – nuo natūralių kūno pokyčių iki tam tikrų sveikatos sutrikimų ar net vartojamų vaistų. Kartais lengva susieti atsiradusius mėlynes su akivaizdžiais veiksniais, kaip vyresnis amžius ar medikamentų vartojimas. Tačiau kartais mėlynės atsiranda netikėtai, be aiškios priežasties ar net keliose vietose vienu metu. Tokiais atvejais verta pasitikrinti sveikatą.

Dažnos lengvo mėlynavimo priežastys

Lengvas mėlynavimas dažnai susijęs su keliomis pagrindinėmis priežastimis. Kartais užtenka paprasto trūkstamos maisto medžiagos, tačiau pasitaiko ir sudėtingesnių, paveldimų ar lėtinių ligų.

Amžius ir odos pokyčiai

Vyresniame amžiuje odos sluoksniai plonėja, todėl kraujagyslės tampa labiau pažeidžiamos net nuo nedidelio smūgio. Taip pat dažnai vyresni asmenys vartoja kraują skystinančius vaistus, kurie didina polinkį mėlynuoti. Svarbu žinoti, kad dažnos mėlynės gali reikšti ir netinkamą elgesį su vyresnio amžiaus žmonėmis ar vaikais.

Vitaminų bei mineralų trūkumas

• Vitamino K stoka: Šis vitaminas svarbus kraujo krešėjimui, todėl jo trūkumas silpnina organizmo gebėjimą stabdyti kraujavimą. Tai dažniausiai pasitaiko kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis, taip pat po virškinamojo trakto operacijų. Vitamino K gausu žaliuose lapiniuose augaluose, sojų pupelėse, kepenyse.
• Geležies trūkumo mažakraujystė: Geležies stygius dažnai pasireiškia nuovargiu, blyškumu, greitu širdies plakimu ir polinkiu mėlynuoti. Ypač daugiau geležies reikia nėštumo, žindymo ar gausaus kraujavimo metu.

Kraujo plokštelių sutrikimai ir kraujo krešėjimas

Kraujo plokštelės padeda organizmui stabdyti kraujavimą. Jei jų trūksta, yra pažeistos arba jų funkcija sutrikusi, gali atsirasti dažnesnių ar didesnių mėlynių. Tokius pakitimus gali lemti kraujo ligos, kepenų sutrikimai, chemoterapija ar imuninės sistemos veiklos pokyčiai.

• Mažas plokštelių kiekis kraujyje (trombocitopenija)
• Netinkamai veikiančios plokštelės
• Imuniniai sutrikimai, kai organizmas pats sunaikina savo plokšteles
• Kraujo vėžio formos, tokios kaip leukemija ar mielodisplazinis sindromas

Paveldimos kraujo ligos

• Hemofilija: Retas paveldimas krešėjimo sutrikimas, kai organizmas negamina pakankamai vieno iš krešėjimo faktorių. Dėl to kraujavimas užtrunka ilgiau ir lengvai atsiranda mėlynių, ypač po traumų ar chirurginių operacijų.
• Von Willebrando liga: Tai dažniausiai paveldima kraujavimo liga, kur stokojama ar netinkamai veikia von Willebrand faktorius, reikalingas kraujo krešėjimui. Dažniausi simptomai – užsitęsusios menstruacijos, dažnos nosies ar dantenų kraujavimas, polinkis mėlynuoti.
• Ehlerso-Danlos sindromas: Genetinė jungiamojo audinio liga, kurios metu oda tampa plonesnė, labiau išsitempia, sąnariai laisvesni, o mėlynės pasireiškia lengvai nuo menkiausių traumų. Gali būti matomos gilios randų duobės.

Hormoniniai sutrikimai ir imuninė sistema

• Kushingo sindromas: Per didelis kortizolio kiekis organizme (dažniausiai po ilgo kortikosteroidų vartojimo) sukelia odos plonėjimą, strijas ir lengvą mėlynavimo riziką. Taip pat būdingas svorio prieaugis, apvalus veidas, silpni raumenys.
• Mastocitų sutrikimai: Retos, imuninės sistemos sukeliamos ligos, kurios pasireiškia per dideliu mastocitų kiekiu. Šios ląstelės dalyvauja imuninėje sistemoje, bet jų suaktyvėjimas gali lemti ne tik odos pokyčius ar alergines reakcijas, bet ir padidintą kraujavimo, mėlynavimo riziką.

Vaistai, žolės ir papildai

Nemažai dažnai vartojamų vaistų gali padidinti kraujavimo riziką ir paskatinti lengvą mėlynavimą. Dažniausi:

• Priešuždegiminiai vaistai (NVNU – pvz., ibuprofenas, aspirinas, naproksenas)
• Kraujo krešėjimą stabdantys vaistai
• Kortikosteroidai (vartojami ilgai arba didelėmis dozėmis plonina odą)
• Vėžio gydymo vaistai (chemoterapija)

Taip pat didesnę kraujavimo ir mėlynavimo tikimybę sukelia kai kurie augaliniai papildai ar žolelės. Tokios priemonės kaip česnakas, ginkmedis, žalioji arbata, ženšenis, balta gluosnio žievė, o taip pat alavijas ar raudonpalmetis gali veikti kraujo krešėjimą ir plokštelių funkciją.

Mėlynių prevencija ir saugumo patarimai

• Pašalinkite kliūtis ir slidžius kilimus iš namų.
• Stenkitės, kad patalpos būtų gerai apšviestos – įrenkite naktinius šviestuvus ar nautikite judesio daviklius.
• Reguliariai tikrinkite regėjimą ir klausą – jie padeda orientuotis aplinkoje ir išvengti smulkių traumų.
• Baldus statykite taip, kad būtų lengva judėti ir nebūtų pavojaus užsigauti.

Jei įtariate, kad vaistai galėtų būti dažnų mėlynių priežastis, pasitarkite su savo gydytoju – niekada nekeiskite vaistų dozės be specialisto rekomendacijos.

Kaip nustatoma lengvo mėlynavimo priežastis

Norint išsiaiškinti, kodėl atsiranda lengvos mėlynės, svarbus ne tik pokalbis apie simptomus ir vartojamus vaistus, bet ir papildomi tyrimai. Juos gali sudaryti:

• Bendras kraujo tyrimas (įvertina ląstelių bei plokštelių kiekį)
• Krešumo tyrimai (protroombino laikas, specifiniai krešėjimo faktoriai)
• Genetiniai tyrimai (dėl paveldimų kraujo ligų)
• Kaulų čiulpų biopsija (jei įtariami sunkesni kraujo sutrikimai)
• Šlapimo ar seilių hormonų tyrimai (pvz., kortizolio kiekio nustatymas)
• Vaizdo diagnostika (rentgenas, MRT, kompiuterinė tomografija)

Kada rekomenduojama kreiptis į gydytoją?

Būtina pasikonsultuoti su mediku, jei:

• Mėlynės atsiranda dažnai ar be aiškios priežasties
• Dažni ir ilgai trunkantys kraujavimai iš nosies ar dantenų
• Kraujavimas nesustoja ilgiau nei 10 minučių
• Menstruacijos trunka ilgiau nei savaitę ar tampa labai gausios
• Yra artimųjų, sergančių paveldimomis kraujo ligomis, istorija

Santrauka

Mėlynės gali atsirasti dėl įvairiausių veiksnių – nuo natūralių organizmo pokyčių, tam tikrų ligų, vaistų, maisto medžiagų trūkumo, iki fizinės prievartos. Dažnas mėlynės atsiradimas neretai būna pirmas ženklas, kad reikia išsamiau įvertinti savo sveikatą. Jei kartu pasireiškia ir kiti kraujavimo požymiai – dažnos nosies kraujavimo, sunkiai stabdomų ar užsitęsusių menstruacijų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl priežasčių ir galimų gydymo būdų.