Ryšys tarp kontracepcijos ir mieliagrybių sukeltų infekcijų

Mielinė makšties infekcija, arba kandidamikozė, yra dažnas negalavimas, su kuriuo per gyvenimą susiduria didelė dalis moterų. Šios infekcijos metu grybelis Candida ima sparčiai daugintis makšties gleivinėje. Tuomet dažniausiai pasireiškia niežulys, deginimo pojūtis, lytinių organų srities dirginimas bei tirštos, baltos išskyros.

Kaip kontracepcija susijusi su mielinės infekcijos rizika

Viena iš mielinės infekcijos atsiradimo priežasčių gali būti tam tikros kontracepcijos rūšys. Kai kurių kontraceptinių priemonių sudėtyje esantys hormonai ar cheminės medžiagos kartais suardo natūralią makšties bakterijų ir grybelio pusiausvyrą – taip sudaromos palankios sąlygos kandida grybelio dauginimuisi.

Be kontracepcijos, infekcijos išsivystymo tikimybę didina nėštumas, hormoninė terapija, nevaldomas diabetas, nusilpusi imuninė sistema ar antibiotikų naudojimas.

Kokios kontracepcijos priemonės didina riziką

Hormoniniai kontraceptikai, tokie kaip tabletės, makšties žiedai, pleistrai, injekcijos arba kai kurios spiralės, dažniausiai savo sudėtyje turi estrogeno. Šis hormonas veikia moters organizmo procesus ir kartu ne visada tiesiogiai sukelia mielines infekcijas, tačiau padidina riziką jomis susirgti – ypač pirmaisiais mėnesiais po vartojimo pradžios. Ilgainiui ši rizika paprastai mažėja.

Tyrimai rodo, kad moterims, kurios naudoja gydytojo paskirtą spiralę su levonorgestreliu ar geriamąsias kontraceptines tabletes, dažniau diagnozuojamos ne tik mielinės, bet ir bakterinės makšties infekcijos ar trichomoniazė. Taip pat pastebima, kad kai kurios spiralės su šiuo hormonu yra susijusios su didesne makšties infekcijų rizika nei kitų rūšių kontracepcija.

Makšties žiedai iš etileno-vinilacetato kartais gali turėti įtakos makšties gleivių kiekiui ir sudėčiai. Nepaisant to, nėra įrodymų, kad jie padidintų kandida grybelio sukeltų infekcijų tikimybę, lyginant su kitomis kontracepcijos priemonėmis.

Kontracepcijos priemonių įtaka makšties mikroflorai

Be hormoninių priemonių, spermicidai, diafragmos, prezervatyvai ar makšties kempinėlės taip pat gali paveikti natūralią makšties mikroflorą. Spermicidinių gelių ar kremų naudojimas neretai sumažina gerųjų bakterijų (laktobacilų) kiekį, paliekant grybeliui daugiau galimybių daugintis. Be to, gydant mielinę infekciją vaistais, spermicidai gali tapti mažiau veiksmingi.

Mielinės infekcijos prevencija

Nors kai kurios kontracepcijos priemonės gali padidinti mielinės infekcijos riziką, išlaikyti natūralią makšties aplinkos pusiausvyrą galima kasdienių įpročių pagalba:

• Dėvėkite orui laidžius, neaptemptus medvilninius apatinius.
• Venkite ilgai dėvėti drėgnus drabužius arba maudymosi kostiumėlį – persirenkite kuo greičiau.
• Nenaudokite makšties priemonių su kvapais ar dažikliais, nes jos gali sudirginti gleivinę.
• Keiskite tamponus ir įklotus pakankamai dažnai.
• Po tualeto visada valykitės nuo priekio link nugaros.
• Venkite ilgai būti karštose voniose ar sūkurinėse voniose.
• Jei sergate diabetu, svarbu kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.
• Į kasdienį racioną įtraukite probiotinių produktų – natūralaus jogurto, raugintų daržovių.

Gydymo galimybės namuose

Mielinių infekcijų savaime nepraeina – jas būtina gydyti priešgrybeliniais medikamentais. Populiariausi vaistai yra kremų, tepalų ar makšties žvakučių pavidalo, o dalį galima įsigyti be recepto. Yra įvairių natūralių papildų, tačiau jų veiksmingumas neįrodytas.

Priklausomai nuo pasirinkto vaisto, gydymas trunka nuo vienos iki septynių dienų. Dažniausiai vartojamos veikliosios medžiagos gali būti butokonazolas, terkonazolas, tiokonazolas, mikonazolas ar klotrimazolas. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti vienkartinę geriamo vaisto dozę.

Laukiantis vaikui, jei įtariate mielinę infekciją, pasitarkite su gydytoju. Kai kurie vaistai nuo grybelių nėštumo metu nerekomenduojami dėl galimos žalos vaisiui.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei nesate tikra, ar jus vargina mielinė infekcija, prieš imdamasi gydymo pasikonsultuokite su gydytoju. Netinkamas gydymas gali sutrikdyti natūralią makšties mikroflorą ir sukelti papildomų sveikatos problemų.

Lengvi atvejai dažnai išgydomi namuose, tačiau jei simptomai nepraeina ar pasikartoja, būtina kreiptis į specialistą. Yra ir kitų ginekologinių sutrikimų, kurių simptomai panašūs į mielinių infekcijų. Be to, tyrimais nustatyta, kad nemaža dalis moterų, kurios savarankiškai vartoja vaistus nuo mielinės infekcijos, iš tikrųjų šios infekcijos neturi.

Dažnai pasikartojančios infekcijos gali būti ženklas, kad reikia specialaus gydymo ir medikamentų. Kai kurioms moterims būdinga lėtinė makšties kandidamikozė – tokiais atvejais gydytojas paskiria ilgesnį ar stipresnį priešgrybelinį gydymą.