Žvynelinės krizė: simptomai, priežastys, gydymas, profilaktika

Vienu ar kitu gyvenimo momentu tikrai esame netyčia numetę ką nors į kriauklę. Jei tai tik vynuogė – jokių rūpesčių, nuplauname vandeniu ir pamirštame. Tačiau didesnis objektas, tarkime, plastikinė kaladėlė, gali užkimšti vamzdžius ir pridaryti nemenkų problemų.

Panašiai vyksta ir sergant pjautuvine ląstelių liga. Normalios raudonosios kraujo ląstelės yra apvalios ir elastingos, todėl lengvai juda kraujagyslėmis. Sergant šia liga, dalis ląstelių įgauna pjautuvo formą ir tampa standžios. Tokios deformuotos kraujo ląstelės nebepraslysta per siaurus kapiliarus, ypač krūtinės, pilvo, sąnarių srityje. Dėl to dažniau vystosi vadinamasis ūminis krūtinės sindromas ir ilgainiui gali sumažėti deguonies kiekis, sutrikti plaučių funkcija.

Kaip atsiranda krizė?

Užsikimšusios ląstelės gali visiškai sustabdyti arba smarkiai sulėtinti kraujo tekėjimą. Dėl to tam tikros kūno vietos negauna pakankamai deguonies. Tokia būklė vadinama pjautuvinių ląstelių krize – ją dažniausiai lydi stiprus skausmas, trunkantis nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Kartais krizę galima palengvinti namuose, tačiau kai kuriais atvejais tenka vykti į gydymo įstaigą. Tačiau yra tam tikrų veiksmų, kurie gali sumažinti krizės grėsmę.

Dažniausi simptomai

Pagrindinis pjautuvinių ląstelių krizės požymis – dažnai netikėtai atsirandantis skausmas. Jis gali būti aštrus, maudžiantis, spaudžiantis ar pulsuojantis. Skausmo stiprumas ir trukmė skiriasi kiekvienam žmogui ir kiekvieną kartą gali būti kitoks. Kai kurie žmonės šių krizių patiria retai, o kiti – beveik kas mėnesį.

• Skausmas gali apimti rankas, kojas, pilvą, krūtinę, nugarą.
• Vaikams dažnai skauda rankas ir pėdas.
• Taip pat gali būti:
• Dusulys arba skausmingas kvėpavimas
• Didelis nuovargis
• Galvos skausmas ar svaigimas
• Skausmingi erekcijos epizodai
• Silpnumas ar judėjimo sunkumai tam tikrose kūno vietose
• Pageltusi oda

Kas sukelia krizę?

Dažniausiai tiksli krizės priežastis taip ir lieka neaiški, bet žinoma keletas dažnų veiksnių, galinčių paskatinti krizės išsivystymą.

• Buvimas dideliame aukštyje (pavyzdžiui, kalnuose)
• Staigūs temperatūros pokyčiai – perėjimas iš šilumos į šaltį
• Infekcijos
• Skysčių trūkumas (dehidratacija)
• Stresas

Gydymo galimybės

Yra keletas vaistų, galinčių mažinti krizės riziką ir sunkumą. L-glutamino milteliai padeda išvengti paūmėjimų ir rečiau tenka gydytis ligoninėje. Kitas dažnai skiriamas preparatas – hidroksiurėja, kuri mažina nenormaliai susiformavusių raudonųjų kraujo kūnelių kiekį ir taip padeda sumažinti skausmingų epizodų dažnį.

Yra ir daugiau priemonių. Crizanlizumabas padeda užkirsti kelią kraujo ląstelių sulipimui ir kraujagyslių užsikimšimui, tokiu būdu saugomi organai nuo pažeidimo. Gydytojas gali sudaryti individualų gydymo planą, kuris padės pasirūpinti sveikata net netikėtai užklupus krizei.

Pagalba namuose

Daugeliu atvejų skausmą galima sumažinti ir savarankiškai. Patariama gerti daug skysčių, naudoti nereceptinius vaistus nuo skausmo (pvz., ibuprofeną arba acetaminofeną, tačiau prieš tai būtina pasitarti su gydytoju). Jei inkstai veikia prasčiau, gali būti pasirinktas specifinis vaistas. Jei skausmas stipresnis, gydytojas gali skirti stipresnių vaistų.

Šildymo pagalvėlė, karšta vonia ar masažas taip pat gali padėti sumažinti diskomfortą. Fiziniai pratimai ir kineziterapija kartais pagerina savijautą, o streso valdymas, meditacija ar artimųjų palaikymas padeda greičiau atsigauti.

Kai namų sąlygomis suvaldyti skausmo nepavyksta, gali prireikti gydymo įstaigos pagalbos ar net stacionarinio gydymo.

Kaip sumažinti krizės riziką?

Nors nėra visiškai patikimo būdo užkirsti kelią pjautuvinių ląstelių krizei, šie įpročiai gali padėti rečiau ją patirti:

• Venkite maudynių šaltame vandenyje
• Dėvėkite šiltus drabužius, jei lauke šalta arba būnate kondicionuojamose patalpose
• Išgerkite pakankamai vandens kasdien
• Skirkite dėmesio streso mažinimui
• Nerūkykite ir ribokite alkoholio vartojimą
• Sportuokite, bet venkite varginančios fizinės veiklos, nepamirškite gerti pakankamai skysčių

Taip pat svarbu:

• Laikytis atokiai nuo sergančiųjų infekcinėmis ligomis
• Nedelsiant pasirūpinti nėščiųjų priežiūra, jei laukiatės
• Konsultuotis su gydytoju dėl kitų lėtinių ligų valdymo
• Reguliariai atnaujinti skiepus
• Pranešti gydytojui apie bet kokius miego sutrikimus (pvz., knarkimą)
• Dažnai plauti rankas

Stebėkite savo būklę, rūpinkitės savijauta ir nedvejodami kreipkitės pagalbos, jei simptomai stiprėja – tai padės apsaugoti sveikatą ir geriau kontroliuoti ligą.