Savižalos priežastys, gydymas ir rizikos grupės

Savižala – tai elgesys, kai žmogus sąmoningai daro sau fizinę žalą, norėdamas sumažinti vidinius emocinius sunkumus. Į šią sąvoką patenka tokie veiksmai kaip odos pjaustymas ar deginimas, taip pat ir tikslingas vaistų perdozavimas. Net valgymo sutrikimų metu pasitaikanti savanoriška vėmimo provokacija priskiriama prie žalingo elgesio sau.

Kaip atpažinti savižalos požymius

Pastebėti, kad žmogus kenčia nuo savižalos, kartais gali būti sunku. Viename tyrime, kuris apėmė daugiau nei ketvirtį milijono paauglių, vidutiniškai net kas ketvirtas per pastaruosius metus buvo patyręs bent vieną savižalos epizodą. Dažniausi savižeidos būdai buvo savęs mušimas ar daužymas, stiprus žnaibymas, plaukų rovimas.

Ant kūno taip pat galima pastebėti pjūvių, nudegimų ar įbrėžimų, o kai kurie asmenys stengiasi paslėpti šias žymes po ilgomis rankovėmis net šiltuoju metų laiku. Dažnai šie žmonės ima vengti įprastos veiklos, atsiriboja nuo aplinkinių.

Kokie žmonės rizikuoja labiau?

• Paaugliai, ypač merginos
• Rūkantieji ar vartojantys alkoholį
• Augantys vienišoje šeimoje

Polinkis rizikuoti ar impulsyviai spręsti problemas taip pat didina savižalos tikimybę. Vis dėlto, elgesio modeliai nėra vienodi visose amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, jauniems žmonėms itin retai pasitaiko apsinuodijimai vaistais, o vyresni suaugusieji dažniau renkasi būtent šį žalingą būdą.

Kodėl žmonės žaloja save?

Savižala dažniausiai susijusi su kitais psichikos ar emociniais sunkumais, ypač pasireiškia patiriant depresiją ar emocijų reguliavimo sutrikimus. Prie kitų dažnai pasitaikančių būklių, turinčių įtakos šiam elgesiui, priskiriamos:

• Generalizuotas nerimas
• Bipoliniai sutrikimai
• Impulso valdymo sunkumai
• Dissociaciniai sutrikimai
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
• Miego sutrikimai

Po traumuojančių patirčių, tokių kaip smurtas ar seksualinė prievarta, savižalos atvejų taip pat ženkliai pagausėja. Yra nustatyta, kad žmonės, gyvenantys su autizmu ar besijaučiantys socialiai izoliuoti, dažniau susiduria su šia problema.

Savižalos priežastys gali būti įvairios

• Bandymas susigrąžinti kontrolę, kai kitose gyvenimo srityse jos trūksta
• Didelis stresas darbe, mokykloje ar santykiuose, nerimas dėl sveikatos ar finansų
• Bendras neigiamas požiūris į save ir siekis save nubausti
• Emocijų, tokių kaip skausmas ar netektis, išraiška arba bandymas jas palengvinti
• Įtaka iš internetinių bendruomenių, kurios dalijasi savižalos praktikomis

Savižala vyresniame amžiuje taip pat nėra reta – vyresni suaugusieji, patiriantys vienatvę ar sveikatos problemas, priklauso rizikos grupei. Daugelis vyresnių žmonių, turinčių savižalos patirties, taip pat kenčia nuo depresijos, asmenybės ar psichikos sutrikimų.

Kokios gydymo galimybės?

Savižalos valdymui yra sukurta įvairių efektyvių terapijų:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET) – padeda atpažinti ir keisti žalingas mintis ar elgesio modelius.
• Mentalizacijos pagrindu sukurta terapija, veiksminga emocijų kontrolės sunkumų turintiems žmonėms, padeda geriau suprasti savo ir kitų požiūrį bei elgesį.
• Dialektinė elgesio terapija (DET) – derina streso valdymo, dėmesingo įsisąmoninimo ir rankos ištvermės stiprinimo praktiką.

Prireikus efektyvumo gali suteikti grupinė arba šeimos terapija, pagalbos sprendžiant problemas mokymai. Esant gretutinėms ligoms, gydytojas gali rekomenduoti medikamentus.

Kai kurie atvejai, kaip stiprus kraujavimas, gilios žaizdos ar rimti nudegimai, reikalauja skubios medicinos pagalbos. Nedelskite jos kreiptis, jei atsiranda infekcijos ženklų ar rimtų psichologinės krizės simptomų.

Apibendrinimas

Savižala – tai išraiška vidinio psichologinio ar emocinio skausmo, kuri dažniausiai prasideda jaunystėje, tačiau gali išlikti ir sulaukus vyresnio amžiaus. Ši problema reikalauja dėmesio – profesionali pagalba ir ilgalaikė parama leidžia suprasti šio elgesio priežastis ir atrasti saugius būdus su jomis susidoroti.