Seborėjinio dermatito priežastys ir rizikos veiksniai

Seborėjinis dermatitas yra viena iš dažnesnių odos būklių, pasireiškianti paraudimu, pleiskanojimu ir niežuliu. Nors tiksli šios ligos priežastis dar nėra visiškai aiški, mokslininkai išskiria daugybę veiksnių, kurie gali padidinti jos atsiradimo riziką.

Pagrindinės priežastys

Įvairūs tyrimai rodo, kad seborėjinio dermatito atsiradimą lemia keli kartu veikiantys mechanizmai. Vienas iš svarbiausių – mielių tipo grybelis Malassezia, natūraliai gyvenantis žmogaus odoje. Nors dauguma žmonių jo nejaučia, kai kuriems šis grybelis sukelia per stiprią arba nenormalią imuninę reakciją, arba dirgina odą.

Manoma, kad Malassezia prasiskverbia į viršutinį odos sluoksnį, kur išskiria fermentus, skaidančius odos riebalus į laisvasias riebalų rūgštis – jos ir iššaukia uždegimą. Nors aiški sąsaja tarp šio grybelio ir seborėjinio dermatito dar laikoma diskusijų objektu, akivaizdu, kad priešgrybelinis gydymas reikšmingai sumažina simptomus.

Genetiniai veiksniai

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama genetiniam polinkiui susirgti seborėjiniu dermatitu. Nustatyta, kad tam tikri genų pokyčiai arba baltymų, susijusių su imunitetu ir odos barjero formavimu, trūkumas didina riziką susirgti šia odos liga. Dėl šios priežasties seborėjinis dermatitas neretai pasireiškia šeimose, kur yra bendras genetinis polinkis.

Amžius, lytis ir sveikatos būklės

Sergamumui įtakos turi ne tik genetika. Ši liga šiek tiek dažnesnė vyrams, kas gali būti susiję su vyriškais hormonais – androgenais. Taip pat dažniau pasitaiko dviem amžiaus grupėms: kūdikiams iki 3 mėnesių ir suaugusiesiems tarp 30 ir 60 metų amžiaus.

Nors daugelis sergančiųjų – visiškai sveiki žmonės, tam tikros lėtinės ligos arba būklės padidina riziką susirgti seborėjiniu dermatitu. Dažniau jis pasireiškia žmonėms, sergantiems:

• Parkinsono ar kitomis neurologinėmis ligomis
• ŽIV infekcija
• Persirgus insultu ar infarktu
• Lėtinėmis kepenų ar kasos ligomis
• Dauno sindromu
• Depresija, valgymo sutrikimais
• Cinko trūkumu organizme

Be to, tam tikri vaistai, tokie kaip interferonas, ličio preparatai ar gydymas PUVA metodu, taip pat gali sukelti ar pasunkinti odos uždegimą.

Kasdieniai rizikos veiksniai

Ne tik amžius ar genai, bet ir gyvenimo būdas turi įtakos seborėjinio dermatito eigai. Padidėjusi rizika siejama su šiais veiksniais:

• Gyvenimas šalto, sauso klimato zonoje
• Lėtinis stresas
• Nepakankamas miegas
• Retas plaukų plovimas – retesnis plovimas sukuria palankesnę terpę odos uždegimui vystytis

Ar liga plinta nuo žmogaus žmogui?

Seborėjinis dermatitas nėra užkrečiamas – juo negalima užsikrėsti nuo kito žmogaus. Tačiau šiai ligai pasireikšti įtakos gali turėti paveldimumas.

Ar mityba turi įtakos?

Nors alergija maistui seborėjinio dermatito nesukelia, mitybos įpročiai gali turėti įtakos jo paūmėjimui. Tyrimai rodo, kad dažnai vartojant daug perdirbtų produktų, rizika susirgti šia liga padidėja. O štai gausesnis vaisių kiekis racione gali sumažinti ligos tikimybę.

Kasdienės pagalbos svarba

Nors ši odos būklė nėra pavojinga gyvybei, ji ilgainiui gali varginti ar lydėti nuolatinius atkryčius. Dėl to svarbu surasti veiksmingą gydymo planą ir, pastebėjus nuolat atsinaujinančius simptomus, pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu ar šeimos gydytoju.