Sėklidžių vėžio priežastys

Sėklidžių vėžys yra reta onkologinė liga, kuri dažniausiai diagnozuojama jauniems vyrams. Nors ligos atsiradimo priežastys vis dar nėra visiškai aiškios, specialistai sutaria, kad ją lemia genetinių ir biologinių veiksnių bei aplinkos poveikio kombinacija.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

Dalis rizikos veiksnių, susijusių su sėklidžių vėžiu, yra įgimti ir nepakeičiami. Svarbiausias iš jų – neišsileidusi sėklidė (kriptorchizmas). Jei vaisiaus vystymosi metu viena arba abi sėklidės nenusileidžia į kapšelį, vėliau jaunam vyrui rizika susirgti šiuo vėžiu išauga aštuonis kartus. Be to, ligos tikimybė didesnė, jei kraujo giminėse jau yra buvusių analogiškų ligos atvejų – ypač jei serga arba sirgo brolis ar tėvas.

Išskirtinas ir amžiaus faktorius – liga dažniausiai nustatoma 15–35 metų vyrų grupėje. Rečiau sėklidžių vėžys diagnozuojamas berniukams ar vyresniems kaip 50 metų vyrams, tačiau tokie atvejai nedažni.

Genetiniai aspektai

Didžioji dalis sėklidžių vėžio atvejų – tai gemalo ląstelių navikai, kilę iš ląstelių, kurios gamina spermatozoidus. Šie navikai skirstomi į dvi pagrindines grupes: seminomas (auga lėčiau, dažnesnės 25–45 metų vyrams) ir ne-seminomas (linkusios plisti greičiau, dažnai pasireiškia antrame–trečiame gyvenimo dešimtmetyje).

Šiuose navikuose dažnai randamos specifinės chromosomų mutacijos. Pavyzdžiui, daugelis gemalo ląstelių vėžio atvejų pasižymi papildoma 12-os chromosomos atkarpa. Be to, sėklidžių vėžys dažniau perduodamas šeimose nei kitos vėžio rūšys – jei liga diagnozuota broliui, rizika susergti išauga 8–10 kartų, jei tėvui – apie 4 kartus.

Kiti su liga siejami veiksniai

Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie kitus galimus rizikos veiksnius. Pavyzdžiui, buvusi sėklidės atrofija arba vėžio forma (in situ – ikivėžinis pakitimas) žymiai padidina ligos plitimo tikimybę. Tyrimai rodo, kad vyrai, kuriems nustatyta sėklidės in situ kanceroma, per penkerius metus turi bent 50% riziką pereiti prie tikrojo vėžio. Dėl šios priežasties dažniausiai taikoma atidi stebėsena.

Mikrolitiazė (kalcio nuosėdos sėklidėse) nėra tiesiogiai susijusi su naviko rizika, tačiau esant ikivėžiniams pakitimams ši rizika padidėja. Taip pat didesnę tikimybę susirgti turi vyrai, jau persirgę sėklidžių vėžiu – apie 10% atvejų liga pasikartoja. Kiti retesni veiksniai – genetiniai sindromai (pvz., Klinefelterio), aukštesnis nei vidutinis ūgis, tačiau ankstyva branda įtakos neturi.

Taip pat kai kurie tyrimai sieja lėtinę virusinę infekciją ar imuninės sistemos sutrikimus su išaugusia rizika. Vis dėlto įrodymų šiems ryšiams dar trūksta.

Gyvensenos poveikis

Nors įvairūs įpročiai dažnai laikomi galimais vėžio priežastiniais veiksniais, šiuo atveju jie turi minimalios įtakos rizikai. Pavyzdžiui, rūkymas yra aiškiai susijęs su dauguma kitų onkologinių susirgimų, tačiau sėklidžių vėžio atvejais ryšys nėra nustatytas. Svorio padidėjimas ar viršsvoris taip pat neturi įtakos šios ligos rizikai ar atkryčiui, tačiau gali pabloginti kitus sveikatos rodiklius, ypač gydymo metu sumažėjus testoterono kiekiui.

Pastaruoju metu daugiau kalbama apie kanapių vartojimą. Analizės atskleidė, kad reguliarus šios medžiagos naudojimas bent kelis kartus per savaitę gali padidinti vėžio tikimybę net kelis kartus bei paskatinti agresyvesnių ligos formų atsiradimą. Specialistų nuomone, tam įtakos gali turėti kanapių sudėtyje esantis psichoaktyvus komponentas THC, kuris trikdo spermatozoidų brendimą.

Neteisingos nuostatos apie ligą

Ilgą laiką buvo manoma, kad reguliarus jodinėjimas arba ilgas važiavimas dviračiu gali išprovokuoti sėklidžių vėžį, tačiau nėra nė vieno patikimo mokslinio tyrimo, kuris šiuos įtarimus patvirtintų. Taip pat klaidinga manyti, kad liga gali vystytis po traumos, vazektomijos, per ankštus drabužius ar dėl mobiliojo telefono nešiojimo kišenėje.

Kitos dažnai painiojamos ligos

• Sėklidės trauma
• Šlapimo pūslės arba prostatos pakitimai
• Šlapimo takų infekcija

Šie sveikatos sutrikimai neturi įtakos vėžio formavimuisi, tačiau po sėklidžių vėžio padidėja rizika susirgti rimtesnėmis prostatos vėžio formomis.

Ankstyvieji simptomai ir diagnostika

Pirmieji sėklidžių vėžio požymiai dažniausiai būna guzelis ar patinimas sėklidėje, juntamas sunkumas kapšelyje, skausmas ar diskomfortas. Kad ši liga būtų diagnozuota kuo anksčiau, vyrai turėtų reguliariai atlikti sėklidžių savityrą.

Išgyvenamumas ir gydymo perspektyvos

Laiku nustatyta liga beveik visad gali būti sėkmingai išgydoma. Jei vėžys neplinta už sėklidės ribų, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sudaro net 99%. Kai navikas pasiekia aplinkinius organus ar limfmazgius, išgyvenamumo rodiklis siekia 96%, o jei liga išplitusi į tolimas vietas (pvz., plaučius ar kepenis) – apie 73%. Ankstyva diagnostika ir gydymas gerokai didina sėkmės tikimybę.