Sezoninė depresija: simptomai, priežastys, gydymas

Sezoninė depresija, dar žinoma kaip sezoninis afektinis sutrikimas, yra kasmet pasikartojantis nuotaikos sutrikimas, dažniausiai prasidedantis rudenį arba žiemą ir pasibaigiantis pavasario ar vasaros pradžioje. Ši būklė veikia ne tik nuotaiką – ji paveikia minčių pobūdį ir elgesį.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios sezoninės depresijos atsiradimo priežastys kol kas dar nėra aiškiai nustatytos. Vis dėlto dauguma specialistų mano, kad viskam įtakos turi pokyčiai hormonų pusiausvyroje smegenyse, susiję su metų laikų kaitos nulemtais aplinkos veiksniais.

Viena iš dažniausiai keliamų hipotezių – sumažėjus dienos šviesos kiekiui rudenį bei žiemą, smegenyse ima trūkti serotonino. Šis neuromediatorius svarbus nuotaikos reguliavimui, tad jo trūkumas gali atsiliepti bendrai savijautai: atsiranda liūdesys, vangumas, nuolatinis nuovargis, padidėja potraukis kaloringam ir saldžiam maistui.

Sezoninės depresijos dažniau pasitaiko suaugusiems nuo jaunystės amžiaus ir dažniau ją patiria moterys. Kai kuriems simptomai būna lengvi, kitiems – pakankamai stiprūs, kad trukdytų kasdienę veiklą bei santykius.

Sezoninės depresijos formos

Dažniausiai pasitaiko žiemos depresija, tačiau kai kuriems žmonėms nuotaika suprastėja būtent pavasarį ar vasarą – tokią būklę vadina vasaros depresija. Ji pasireiškia rečiau, tačiau taip pat veikia kasdienybę ir savijautą. Manoma, kad vasaros metu simptomai gali būti susiję su miego sutrikimais ar intensyvesne socialine veikla.

Šalyse, kur daug saulės ištisus metus, sezoninė depresija registruojama kur kas rečiau. Mažai tiriama, kodėl kai kuriems žmonėms simptomai pasireiškia ne žiemos, o vasaros laikotarpiu.

Kaip atpažinti simptomus?

Sezoninis afektinis sutrikimas dažnai pasireiškia šiais požymiais:

• Nuolatinis liūdesys ar prislėgta nuotaika
• Energijos stoka
• Sunkumai sutelkti dėmesį
• Būdingas nuovargis
• Padidėjęs apetitas, ypač noras saldumynų ar miltinių produktų
• Socialinės veiklos vengimas, noras būti vienam
• Miego padidėjimas – norisi ilgai miegoti
• Lankstesnis svorio didėjimas dėl persivalgymo
• Prarandamas susidomėjimas ankstesnėmis mėgstamomis veiklomis
• Kaltės jausmas, menka savivertė

Žiemos depresijai būdingi simptomai:

• Vangumas ir nuovargis
• Pailgėjęs miego poreikis
• Padidėjęs apetitas, dažnai norisi angliavandenių
• Dažnesnis socialinis atsiribojimas

Vasaros depresijai būdingi simptomai:

• Padidėjęs nerimas
• Dirglumas
• Neramumas, sunku užmigti
• Sumažėjęs apetitas ir svorio kritimas
• Agresyvesnis elgesys

Kaip diagnozuojama sezoninė depresija?

Pagrindinis požymis, pagal kurį atpažįstama ši būklė – tai, jog nuotaika ir elgesys keičiasi tuo pačiu metų laiku kelerius metus iš eilės. Tai nėra izoliuotas nuotaikos sutrikimas, o tam tikra depresijos ar bipolinio sutrikimo forma.

• Sergantiesiems būdingos nuotaikos ar elgesio krizės prasideda ir baigiasi tuo pačiu sezonu.
• Normaliais metų laikais simptomai paprastai dingsta.
• Per gyvenimą daugiau sezonų su depresija ar manija nei be sutrikimų.

Diagnozė dažnai užtrunka, nes sezoninė depresija gali būti painiojama su kitais susirgimais, tokiais kaip lėtinis nuovargio sindromas, hipotirozė, sumažėjusi gliukozės koncentracija ar kitos nuotaikos problemos. Įvertinimui gali būti atliekamas bendras sveikatos patikrinimas, kraujo tyrimai, o taip pat užduodami klausimai apie emocinę būklę ir elgesį, pateikiamos specialios anketos.

Gydymo galimybės

Sezoninio nuotaikos sutrikimo gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Gali būti taikomi tiek medikamentai, tiek kitos terapijos, priklausomai nuo kartu esančių nusiskundimų ar kitų diagnozuotų nuotaikos sutrikimų.

• Antidepresantai. Kartais gydytojas paskiria vaistus pradėti vartoti dar prieš pasireiškiant simptomams. Šie preparatai būna veiksmingiausi, jei pradedami laiku, nes jų poveikis išryškėja ne iš karto.
• Kognityvinė elgesio terapija. Specialistų pagalba padeda atpažinti neigiamas mintis ir elgesio modelius bei rasti naujų savipagalbos būdų, skatinti rūpintis savimi.
• Vitaminas D. Nustatyta, kad sezoninę depresiją dažnai lydi sumažėjęs šio vitamino kiekis kraujyje, kuris gali būti nulemtas saulės stokos arba netinkamos mitybos. Tačiau dar nėra tiksliai žinoma, ar papildomas vitamino D vartojimas gali ženkliai pagerinti būklę.
• Šviesos terapija. Vienas veiksmingiausių gydymo būdų žiemos sezonu – energinga šviesa. Tai gali padėti reguliuoti paros ritmus ir turėti antidepresinį poveikį.

Šviesa ir sezoninė depresija

Šviesos terapija vyksta taip: specialios lempos skleista pilno spektro šviesa veikia netiesiogiai, iš optimalaus atstumo. Standartiškai pradiniu laikotarpiu šviesos poveikis trunka 10–15 minučių kasdien, vėliau seansai ilginami iki 30–45 minučių, priklausomai nuo poveikio efektyvumo. Kai kuriems žmonėms būklė pagerėja per kelias dienas, kitiems rezultatus tenka palaukti ilgiau. Kartais gydymas tęsiamas iki saulėtų pavasario dienų, kuomet galimos natūralios šviesos gausa.

Šviesos terapijos lempos

Lempos ar šviesos dėžės, skirtos šiai terapijai, lengvai įsigyjamos, tačiau svarbu pasitarti su gydytoju, kaip jas naudoti tinkamai. Rekomenduojama rinktis tokias, kurios šviečia bent 10 000 liuksų intensyvumu ir skleidžia kuo mažiau kenksmingų UV spindulių.

Prieš pradedant naudoti šviesos terapiją būtina įspėti gydytoją, jei turite akių ligų, pvz., kataraktą, glaukomą ar cukrinio diabeto sukeltą tinklainės pažeidimą. Taip pat nereikėtų ilgai žiūrėti tiesiai į šviesos šaltinį.

Lauko veikla ir natūrali šviesa

Gydytojai dažnai rekomenduoja kuo dažniau būti lauke, ypač anksti ryte. Net ir apsiniaukusiomis dienomis natūrali šviesa teigiamai veikia savijautą. Jei žiemą sunku gauti pakankamai šviesos, gali būti taikoma šviesos terapija arba skiriami vaistai.

Profilaktika: kaip sumažinti riziką?

• Kasdien skirkite laiko pabūti lauke, net kai apsiniaukę. Dienos šviesa veikia net ir debesuotomis dienomis.
• Rudenį pradėkite naudoti šviesos terapijos dėžę, nelaukdami, kol bloga nuotaika įsisenės.
• Pasitarkite su gydytoju, kada tinkamiausia pradėti vartoti antidepresantus, jei jie paskirti sezoniniam laikotarpiui.
• Valgykite subalansuotai: maiste turi netrūkti vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų. Tai padės išlaikyti energijos lygį, net jei kyla noras saldumynams ar bulvių traškučiams.
• Judėkite reguliariai – bent pusvalandį per dieną penkis kartus per savaitę.
• Išlaikykite ryšį su šeimos nariais, draugais ar artimiausia bendruomene – socialinė parama yra itin svarbi.

Kaip gyventi su sezonine depresija?

Tinkamas šviesos kiekis, pilnavertė mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir palaikomi socialiniai ryšiai pagerina savijautą net ir niūriausiu metų laiku. Svarbu laikytis reguliaraus miego režimo – keltis ir gultis tuo pačiu metu, vengti ilgo popietinio miego. Atkreipkite dėmesį, ar pakanka šviesos darbe ir namuose – praverkite užuolaidas, apkarpykite medžius, trukdančius šviesai patekti į vidų.

• Neatidėliokite vizito pas gydytoją, jei požymiai stipresni nei įprasti „žiemos niūrumai“.
• Kiekvieną dieną raskite laiko malonioms veikloms – žiūrėkite filmą, dirbkite savanorystės darbą ar užsiimkite hobiais.
• Venkite alkoholio ir rekreacinių medžiagų – jie tik sustiprina prastą savijautą ilgainiui.
• Nespauskite savęs didelių darbų laikotarpiais – planuokite prioritetus ir mažus žingsnius.
• Didžiuosius gyvenimo sprendimus geriau atidėti geresniam sezonui.
• Svarbu turėti bent vieną artimą žmogų, kuriam galite išsipasakoti ir prašyti pagalbos.
• Būkite kantrūs sau – simptomų pagerėjimui gali prireikti laiko.

Pagrindinė informacija apie sezoninę depresiją

Sezoninė depresija yra nuotaikos sutrikimas, pasikartojantis kasmet tuomet, kai keičiasi metų laikai. Ji dažniausiai pasireiškia rudenį ar žiemą, bet kai kuriems žmonėms gali prasidėti ir pavasarį ar vasarą. Jei pastebite, kad kasmet tuo pačiu laiku jūsų nuotaika suprastėja, verta aptarti šią problemą su gydytoju. Gydymui gali būti taikoma šviesos terapija, pokalbių terapija, vaistai ar gyvenimo būdo pokyčiai.