Simptomų stiprėjimas sergant neramių kojų sindromu

Jaučiantiems nemalonius neramių kojų sindromo simptomus, vaistai, veikiantys dopamino sistemą, dažnai tampa tikru išsigelbėjimu. Tačiau kartais ilgalaikis šių vaistų vartojimas gali atsigręžti kitu kampu – pradeda ryškėti vadinamasis augmentacijos reiškinys, kai simptomai ima stiprėti ir dažnėti.

Kas yra augmentacija sergant neramių kojų sindromu

Augmentacija reiškia, kad laikui bėgant gydant dopaminerginiais vaistais, simptomai ne tik atsinaujina, bet ir tampa intensyvesni, gali atsirasti anksčiau dienos metu, pereiti į kitas kūno vietas, pavyzdžiui, rankas, ir pasireikšti net trumpesniais poilsio momentais. Dažniausiai tokie pokyčiai pradeda ryškėti per pirmąjį pusmetį nuo gydymo pradžios, tačiau kartais pasireiškia ir vėliau.

Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai

Nors tikslios augmentacijos priežastys lieka iki galo neišaiškintos, pagrindiniu rizikos veiksniu laikomas tam tikrų vaistų, ypač didesnėmis dozėmis, ilgalaikis vartojimas. Pastebėta, kad augmentacija dažniau pasireiškia vartojant levodopą, tačiau ji gali išsivystyti ir gydantis kitais dopaminerginiais vaistais, tokiais kaip pramipeksolas ar ropinirolis. Kai kuriais atvejais riziką didina mažas kūno geležies kiekis – dažnai vertinamas atliekant feritino tyrimą.

• Vaistų, kurie dažniau sukelia augmentaciją, sąraše dominuoja levodopa.
• Kiti galimi kaltininkai – tramadolis, pramipeksolas, ropinirolis ar rotigotino pleistrai.
• Didesni vaistų kiekiai ir geležies trūkumas stipriai prisideda prie šio reiškinio pasireiškimo.

Priešingai, vaistai, stiprinantys GABA sistemą, kaip pregabalinas ar gabapentinas, augmetacijos dažniau nesukelia, tad juos dažnai galima pasitelkti kaip alternatyvą didėjant simptomams. Be to, benzodiazepinai bei kai kurie opioidiniai vaistai taip pat retai turi ryšį su augmetacija ir gali būti naudojami atskirais atvejais, kai kitos priemonės neveiksmingos.

Kaip tvarkytis su simptomų paaštrėjimu

Pastebėjus, kad simptomai nuolat blogėja ar pradeda reikštis anksčiau, svarbu aptarti situaciją su gydytoju, ypač – jei rekomenduojama nutraukti ar sumažinti vaistų dozes. Kartais užtenka sumažinti medikamentų kiekį, rečiau – visai juos pakeisti ar padaryti pertrauką. Po pertraukos kartais galima grįžti prie ankstesnio gydymo, tačiau šis žingsnis visada turi būti suderintas su gydytoju.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į kasdienius įpročius. Kofeinas, alkoholis, nepakankamas miegas, judėjimo stoka ar geležies trūkumas gali dar labiau pabloginti savijautą. Retkarčiais pakanka įvertinti ir pakoreguoti šiuos veiksnius, kad simptomai sumažėtų.

Kada verta kreiptis pagalbos

Jei simptomai nevaldžiai stiprėja, net ir taikant įvairius gydymo metodus, gali prireikti gydytojo specialisto pagalbos. Kartais rekomenduojama pasikonsultuoti su neurologu ar miego sutrikimų gydytoju, kad būtų parinktas individualiai tinkamiausias gydymo planas ir užtikrintas gyvenimo kokybės pagerėjimas.