Sinusito gydymas vaistais ir namų priemonėmis

Sinusų uždegimo gydymas priklauso nuo to, kas sukėlė uždegimą ir kokios rūšies tai sinusitas. Kartais prireikia antibiotikų, o esant stipriam uždegimui ar po atliktos operacijos gydytojas gali paskirti trumpą steroidų kursą, pavyzdžiui, prednizoloną. Tačiau ne visuomet prireikia rimtų vaistų – dažnai simptomus malšinti padeda ir paprastos namų priemonės ar nereceptiniai vaistai.

Sinusito trukmė ir eiga

Kiek laiko užtrunka sinusitas be gydymo, priklauso nuo žmogaus imuniteto ir sinusito tipo. Ūminis sinusitas dažniausiai trunka iki keturių savaičių, o lėtinis uždegimas gali varginti mėnesių mėnesius arba nuolat kartotis. Kai kuriuos žmones sinusų uždegimo epizodai užklumpa ir daugiau nei vieną kartą per metus.

Receptiniai vaistai

Gydytojas gali paskirti vaistų, kurių tikslas – pašalinti uždegimą ar kovoti su uždegimo priežastimi. Dažniausiai naudojami steroidiniai purškalai nosiai, tokie kaip mometazonas, budezonidas ir flutikazonas – jie efektyviai mažina gleivinės patinimą ir palengvina kvėpavimą. Skirtingai nei geriami steroidai, nosies purškalai rečiau sukelia bendrinių šalutinių poveikių. Steroidų purškalai ar lašai taip pat gali būti paskiriami, jei uždegimą palaiko nosies polipai.

Sunkaus sinusito atvejais gydytojas gali paskirti trumpą geriamų steroidų, tokių kaip prednizolonas, kursą – dažniausiai penkioms ar septynioms dienoms. Vartojimo dažnis priklauso nuo konkrečių gydytojo rekomendacijų, o kai kuriems žmonėms šio vaisto reikia vartoti kelis kartus per dieną.

Esant lėtiniam sinusitui ar aspirinui alergiškiems asmenims, kartais skiriami leukotrienų inhibitoriai, tokie kaip montelukastas, zafirlukastas ar zileutonas.

Antibiotikai skiriami tik esant stipriam įtarimui, kad uždegimą sukėlė bakterijos, pavyzdžiui, jei simptomai neslūgsta daugiau nei 10 dienų arba po pagerėjimo staiga vėl pablogėja. Pradžioje dažnai siūloma palaukti ir stebėti savijautą, kad antibiotikų būtų išvengta be reikalo. Standartinė pirmo pasirinkimo priemonė daugeliu atvejų – amoksicilinas. Suaugusiesiems jis dažniausiai skiriamas 5–7 dienoms, vaikams – 10–14 dienų. Jei žmogus turi padidintą riziką atspariai bakterinei infekcijai, gali būti paskirtos didesnės amoksicilino ar kitų vaistų dozės. Sunkaus alergijos penicilinui atveju taikomi kiti antibiotikai – klaritromicinas, azitromicinas ar klindamicinas.

Jei antibiotikai nepadeda arba infekcija tampa komplikuota, gydymas gali būti tęsiamas leidžiamais vaistais ir pacientą toliau tiria ar gydo otorinolaringologas.

Lėtinio sinusito atvejais, jei įtariama bakterinė infekcija, antibiotikų kursas gali būti ilgesnis – iki 4–6 savaičių.

Prireikus, jei sinusitą sunkina ar sukelia alergija, gydymas papildomas alergologo rekomenduojamomis priemonėmis – specialiomis desensibilizacijos injekcijomis ar vaistais.

Nėščioms moterims gydytojai dažnai pirmiausia pasiūlo namų priemones. Jei reikia vaistų, skiriami tik tie, kurių saugumas nėštumo metu patvirtintas, pavyzdžiui, cefprozilas ar amoksicilinas su klavulano rūgštimi.

Namų priemonės ir kasdieniai sprendimai

Daugelį sinusito simptomų galima palengvinti natūraliomis priemonėmis. Nosies gleivinės plovimas fiziologiniu tirpalu – viena efektyviausių kasdienių priemonių, ypač suaugusiesiems jaučiant lėtinį uždegimą. Tam puikiai tinka nosies praplovimo indelis („neti pot“) ar specialūs purkštuvai. Rekomenduojama papildomai drėkinti patalpas drėkintuvu arba palaikyti oro drėgmę kitaip – tuomet gleivės tampa skystesnės ir lengviau pasišalina. Prie garų arba drėgmės galima pridėti eukalipto, ramunėlių ar mėtų, kurie gali sukurti dar malonesnį pojūtį. Tačiau tyrimai neaptiko aiškios naudos šių augalų eteriniams aliejams.

• Po karšto dušo dažnai palengvėja spaudimo ar skausmo pojūtis ir prasideda geresnė gleivių nutekėjimas.
• Šilti kompresai ant veido mažina skausmą ir patinimą.
• Gerkite daugiau skysčių ir ilsėkitės.

Nereceptiniai vaistai

Be recepto įsigyjami vaistai gali padėti mažinti skausmą, uždegimą ar gleivių kaupimąsi. Prie dažniausiai naudojamų priskiriami acetaminofenas (paracetamolis), ibuprofenas, naproksenas ir aspirinas. Aspirinas turi stiprų kraują skystinantį poveikį, todėl netinka tiems, kuriems gresia kraujavimas arba vartojami kiti kraują skystinantys vaistai. Vaikams aspirinas nerekomenduojamas dėl galimos pavojingos reakcijos.

Nereceptiniai antihistamininiai vaistai (difenhidraminas, doksilaminas) gali sukelti mieguistumą – tai privalumas, jeigu sinusito simptomai sunkina miegą. Naujesni antihistamininiai (loratadinas, cetirizinas, feksofenadinas) šio poveikio nesukelia ir labiau tinka tiems, kas nori išlikti žvalūs dieną. Antihistaminai ypač veiksmingi tada, kai sinusitas kyla dėl alergijos.

Norint sumažinti gleivių tirštumą, galima vartoti vaistinėje parduodamus mukolitikus (pvz., guaifenesinas) ar purkšti druskos tirpalu į nosį. Dešimt dienų trunkančio ūmaus sinusito gydymui nosies dekongestantai (pvz., oksimetazolinas, pseudoefedrinas) dažniausiai nerekomenduojami – jie veiksmingesni lėtiniais atvejais. Purškiamus dekongestantus saugu vartoti ne ilgiau nei penkias dienas, kad nesukeltų atvirkštinio efekto – stipresnio gleivinės tinimo po vaisto nutraukimo.

Gydymo procedūros ir operacijos

Kai sinusų uždegimą sukelia nosies darinių padidėjimas, polipai, pertvaros kreivumas ar kitos struktūrinės problemos, sprendimas gali būti chirurginis gydymas. Tokios operacijos dažnai atliekamos minimaliai invaziniu būdu, naudojant endoskopą – ploną optinį vamzdelį, įvedamą pro nosį. Dažniausiai nereikia pjūvių veide, o pacientas tą pačią dieną išleidžiamas namo. Populiariausios procedūros: adenoidų šalinimas burnos keliu, turbinatų sumažinimas, nosies pertvaros tiesinimas, polipų arba gerybinių bei piktybinių navikų pašalinimas. Jei priežastis – grybelinė infekcija, chirurgo intervencija gali būti būtina, nes vaistų gali nepakakti.

Komplementarūs ir alternatyvūs metodai

Nosies plovimas fiziologiniu tirpalu ilgainiui tapo ne tik alternatyvios, bet ir įprastos medicinos dalimi, ypač suaugusiųjų lėtinio sinusito atvejais. Kai kurie alternatyvios medicinos specialistai rekomenduoja iš raciono pašalinti galimus alergenus ar produktus (pvz., pieno produktus, kviečius, apelsinus, cukrų), kurie, kaip teigiama, skatina gleivių susidarymą. Tačiau mokslinė medicina tokių rekomendacijų šiuo metu nepalaiko.

Prieš išbandant alternatyvius metodus ar papildus, būtina aptarti šiuos pasirinkimus su gydytoju, ypač jei laukiatės, maitinate, sergate lėtinėmis ligomis arba vartojate kitus vaistus.

Santrauka

Sinusito gydymo būdai priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo. Lengvesniais atvejais dažniausiai pakanka namų priemonių ar nereceptinių vaistų. Kai infekcija sukelta bakterijų ar grybelių arba kai liga sunkėja, būtinas gydytojo paskirtas gydymas – nuo antibiotikų iki steroidų ar net operacijos. Lėtiniam sinusitui prireikus taikomas platesnis gydymo planas, įtraukiant alergijų gydymą, ilgesnius vaistų kursus ar chirurgiją.