Sjogreno sindromas: priežastys, simptomai ir gydymo galimybės

Sjogreno sindromas – tai autoimuninė liga, kai mūsų imuninė sistema klaidingai pradeda naikinti organizmo ląsteles, o ne kovoti su bakterijomis ar virusais. Imuninės sistemos ląstelės atakuoja gleives gaminančias liaukas – tai akių, burnos ir kitų sričių sausėjimo priežastis. Nors sindromui būdinga visą gyvenimą trunkanti eiga, šiuolaikiniai gydymo būdai leidžia sušvelninti nemalonius simptomus ir tinkamai rūpintis savimi.

Sjogreno sindromas: rizikos veiksniai ir priežastys

Ligos pradžia neretai siejama su įvairiais veiksniais, tačiau tikslios priežastys nėra aiškios. Dažnai nustatoma, kad didesnę riziką sirgti Sjogreno sindromu lemia paveldimumas – tam tikri genai padidina tikimybę susirgti. Kartais ligą gali išprovokuoti persirgta virusinė ar bakterinė infekcija.

Jei žmogus turi polinkį šiai ligai, susirgus infekcija imuninė sistema pradeda gintis, tačiau dėl imuninių „klaidų“ atakuoja sveikus kūno audinius, ypač tas liaukas, kurios gamina seiles ar ašaras. Dėl šios nuolatinės imuninės atakos atsiranda būdingi simptomai.

• Liga dažniausiai prasideda po 40 metų, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems ar net vaikams.
• Moterims tokia diagnozė nustatoma gerokai dažniau nei vyrams.
• Daugiau kaip pusė sergančiųjų turi ir kitą autoimuninę ligą, pvz., vilkligę ar reumatoidinį artritą.

Pagrindiniai Sjogreno sindromo simptomai

Ligos požymiai kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai – vieniems vargina tik keli, kitus – visa puokštė simptomų. Dažniausiai pasitaikantys yra:

• Sausa burna, kartais primenanti kreidos ar vatos pojūtį. Gali būti sunku kalbėti ar ryti. Ilgainiui didėja dantų ėduonies ir burnos infekcijų rizika.
• Sausos akys, kurios gali perštėti, niežtėti ar atrodyti lyg smėlio būtų privirę – dėl to sunkėja jautrumas šviesai ar suprastėja regėjimas.

Be šių tipinių nusiskundimų galima patirti ir kitus nemalonius požymius, tokius kaip:

• Sausa gerklė, lūpos, oda ar nosies gleivinė
• Patinę limfmazgiai veido ar kaklo srityje
• Odos bėrimai, jautrumas saulės šviesai
• Nekosėjantis sausas kosulys, dusulys
• Nerimas, galvos skausmas, nuovargis
• Atminties ar koncentracijos sunkumai
• Makšties sausumas
• Sąnarių ar raumenų skausmas, sustingimas
• Rėmuo, deginantis skausmas nuo skrandžio iki krūtinės arba rūgštinis refliuksas
• Tirpimas ar dilgčiojimas galūnėse

Kai kuriems žmonėms skausmas ar nuovargis gali stipriai pabloginti kasdienį gyvenimą ir gerovę.

Sindromo rūšys ir eiga

Sjogreno sindromas gali būti skirstomas į dvi pagrindines formas:

• Pirminis: kai liga nustatoma be kitų autoimuninių susirgimų.
• Antrinis: kai Sjogreno sindromas pasireiškia kartu su kita autoimunine ar reumatine liga, tokia kaip reumatoidinis artritas ar sisteminė sklerozė.

Kaip nustatoma diagnozė?

Šis sindromas kelia diagnostinių iššūkių, nes nemaža dalis pacientų tuo pačiu serga kitomis autoimuninėmis ligomis, o simptomai sutampa su tam tikrų kitų susirgimų – pavyzdžiui, fibromialgijos. Diagnozei patvirtinti gydytojas įvertina simptomus, atlieka apžiūrą ir paprašo atsakyti į kelis klausimus:

• Ar nuolat peršti ir sausėja akys?
• Ar burna dažnai būna išdžiūvusi, lūpos – suskeldėjusios?
• Ar dažnai patiriate sąnarių sustingimą ar skausmus?

Paprastai skiriami kraujo tyrimai įvairių uždegimo rodiklių, imunoglobulinų ir specifinių autoantikūnų lygiui įvertinti. Taip pat tiriama kepenų veikla.

Ištyrimui gali būti naudojami specialūs akių ir burnos testai:

• Schirmer ašarų testas – matuoja ašarų kiekį, įstatant popierėlį po apatiniu voku.
• Akies paviršiaus stebėjimas pro plyšinę lempą (specialus mikroskopas).
• Akių dažymo testai – į akių paviršių lašinami dažai, kad būtų įvertintos sausos dėmės ant ragenos ar junginės.
• Seilių tėkmės ir seilių liaukų biopsija – imama smulki gleivinės dalelė, paprastai iš apatinės lūpos.

Kartais atliekami vaizdiniai tyrimai:

• Sialograma – specialaus kontrasto ir rentgeno pagalba vertinamas seilių tekėjimas iš liaukų.
• Scintigrafija – po radioaktyvios medžiagos suleidimo vertinama, kaip greitai ji pasiekia seilių liaukas.

Gydymo galimybės

Liga nėra išgydoma, tačiau daugeliui pacientų šiuolaikinė medicina leidžia kontroliuoti simptomus ir išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą. Dažniausiai vartojami vaistai priklauso nuo to, kokie požymiai stipriausi.

Akių sausėjimo gydymas

Dirbtinės ašaros (lašai) ir specialūs tepalai naudojami reguliariai – lašai praverčia dieną, o tirštesni geliai ar tepalai padeda naktį. Kai kuriais atvejais paskiriami stipresni akių vaistai, kurie mažina gleivinės uždegimą ir stiprina natūralų drėkinimą. Jei įprasti lašai nepadeda, galima procedūra – į ašarų kanalėlius įstatomi pažangūs kamšteliai, užkertantys kelią per greitam ašarų išgaravimui.

Burnos sausumo gydymas

Burnos gleivinei drėkinti naudojami tiek vaistiniai preparatai, tiek dirbtinės seilės. Kai kurie vaistai skatina natūralią seilių gamybą, kiti – apsaugo nuo infekcijų, jei jos vis tik išsivysto. Rekomenduojama reguliari dantų priežiūra ir išbandyti keletą skirtingų drėkinamųjų priemonių, kol rasite tinkamiausią.

Kiti simptomų mažinimo būdai

Jei jaučiate rėmenį ar rūgšties grįžimą, galima paskirti vaistų, mažinančių skrandžio rūgštingumą. Sąnarių skausmui ar raumenų diskomfortui dažnai padeda tiek nereceptiniai, tiek gydytojo paskirti vaistai. Esant sunkiems pažeidimams skiriami ligos eigą modifikuojantys vaistai ar net steroidai.

Patarimai namų aplinkoje

Be gydytojo paskirtų priemonių, daugybė dalykų priklauso nuo jūsų pačių kasdieninių įpročių:

• Gerkite nedideliais gurkšneliais visą dieną.
• Be cukraus kramtoma guma ar saldainiai skatina seilių išsiskyrimą ir sumažina sausumą burnoje.
• Nevartokite gazuotų, aštrių, sūrių, rūgščių ar labai sauso maisto produktų.
• Valgydami rinkitės drėgnesnį maistą, sunkiai ryjant – užsigerti vandeniu.
• Kruopščiai prižiūrėkite dantis – valykite ir naudokite tarpdančių siūlą du kartus per dieną.
• Venkit priemonių su stipriu alkoholiu sudėtyje.
• Tepkite kokosų arba alyvuogių aliejų burnos gleivinei – tai gali padėti sumažinti sausumo pojūtį.
• Rūpinkitės lūpomis – naudokite drėkinamąjį balzamą.
• Nerūkykite ir venkite pasyvaus rūkymo – tai tik paaštrina sausumą.

Akių ar nosies sausumui palengvinti rekomenduojama:

• Venkite dūmingų, dulkėtų, vėjuotų patalpų.
• Kompiuteriu dirbkite darydami dažnas pertraukėles, kad pailsėtumėte akis.
• Dėvėkite akinius „apsauginius akinukus“ ar drėkinančius akinius.
• Ryte ir vakare šiltu, sudrėkintu rankšluosčiu patepkite vokus.
• Namuose naudokite oro drėkintuvą – optimalu, jei drėgmė siekia 55–60 %.
• Sausai nosiai tinka druskos tirpalo purškalai ar geliai.
• Venkite karšto dušo – rinkitės šiltą vandenį ir leiskite odai nudžiūti „savaime“, tada patepkite drėkinamuoju kremu.

Kasdieniame gyvenime

Ilgalaikė liga reikalauja dėmesio ne tik kūnui, bet ir emocinei sveikatai. Daugelis pasijunta geriau žinodami daugiau apie savo ligą ir realias jos valdymo galimybes. Ieškokite palaikymo artimųjų rate ar bendraminčių grupėse, kurios padeda suprasti, jog nesi vienas/a – dalijimasis patirtimi dažnam sumažina įtampą ir leidžia atrasti naujų būdų palengvinti kasdienybę.

Kreipkitės į darbdavį dėl galimų sąlygų darbo vietoje – prireikus paprašykite papildomų pertraukų ar lankstesnių darbo valandų.

Galimos komplikacijos

Nesant pakankamai seilių, dantų emalio apsauga silpnėja – dėl to didėja dantų ėduonies, dantenų uždegimo ir burnos gleivinės infekcijų tikimybė. Sausa nosis gali skatinti kraujavimus ar lėtinį sinusitą.

Esant sausoms akims, lengviau išsivysto akių infekcijos, gali nukentėti regėjimas. Ligos eiga taip pat gali būti susijusi su retesnėmis sveikatos būklėmis, tokiomis kaip:

• Dirgliosios žarnos sindromas
• Lėtinis šlapimo pūslės uždegimas
• Kepenų veiklos sutrikimai (pvz., autoimuninis hepatitas arba pirminė tulžies latakų cirozė)
• Plaučių pažeidimai (pvz., bronchitas, plaučių uždegimas)
• Limfmazgių vėžys (limfoma) ar kitos onkologinės ligos
• Periferinės nervų sistemos pažeidimas

Ligos prognozė

Sjogreno sindromas – sudėtinga ir visą gyvenimą trunkanti būklė, paveikianti daugelį organizmo sistemų. Ligos eigos sunkumas ir simptomų pobūdis kiekvienam pacientui labai individualus. Nors vaistais ligos išgydyti negalima, reguliarus gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali gerokai pagerinti kasdienę savijautą bei sumažinti sveikatos sutrikimų riziką.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos verta prisiminti

Sunku tiksliai numatyti, kaip liga vystysis kiekviename atskirame atvejyje. Vis dėlto, laiku pradėjus gydymą ir nuosekliai rūpinantis savijauta, galima gyventi aktyviai ir visavertiškai. Svarbu rūpintis ne tik kūno, bet ir emocine gerove, o patikimų žmonių palaikymas gerokai lengvina šios lėtinės ligos keliamus iššūkius.