Skilvelių pertvaros defektas

Širdies pertvaros defektas tarp skilvelių – tai įgimta širdies yda, kai skilvelius atskiriančioje sienelėje susiformuoja anga. Dažniausiai ši anomalija išsivysto dar vaisiaus vystymosi metu, todėl ji dažnai nustatoma naujagimiams.

Kas yra skilvelių pertvaros defektas

Mūsų širdyje yra dvi apatinės ertmės – dešinysis ir kairysis skilveliai. Tarp jų esanti sienelė vadinama pertvara. Jei šioje pertvaroje atsiranda skylė, ją vadiname skilvelių pertvaros defektu (SPD). Kai anga būna tarp viršutinių širdies kamerų – prieširdžių, tai – prieširdžių pertvaros defektas. Abu šie defektai liaudiškai žinomi kaip „skylės širdyje“.

Normaliai širdis veikia taip, kad deguonies neprisotintas kraujas pirmiausia patenka į dešinįjį prieširdį, po to – į dešinįjį skilvelį, kuris kraują siunčia į plaučius. Čia kraujas prisotintas deguonies grįžta į kairįjį prieširdį, vėliau – į kairįjį skilvelį, iš kurio paskleidžiamas į visą organizmą.

Kokie pokyčiai vyksta, kai yra SPD

Esant pertvaros defektui, šviežiai prisotintas deguonies kraujas iš kairiojo skilvelio dėl didesnio spaudimo per skylę patenka į dešinįjį skilvelį ir sumaišomas su nepakankamai prisotintu krauju. Šis mišinys vėl siunčiamas į plaučius. Dėl tokių pokyčių abu širdies skilveliai priversti intensyviau dirbti ir perpumpuoja daugiau kraujo nei įprasta.

Ilgainiui dėl nuolatinės perkrovos kairysis skilvelis gali susilpnėti ir nebegeba efektyviai išstumti kraujo. Dėl to kraujas gali pradėti kauptis plaučiuose ir sukelti dusulį, skysčių kaupimąsi organizme, svorio augimą. Tokia būklė vadinama širdies nepakankamumu.

Jei skylė didelė ir laiku neatliekama operacija, plaučių kraujagyslėse gali smarkiai padidėti spaudimas (plautinė hipertenzija). Tokiu atveju gali atsirasti situacija, kai deguonies neturintis kraujas iš dešiniojo skilvelio per defektą teka į kairįjį ir iš jo patenka į organizmą, dėl ko gali išryškėti odos pamėlynavimas (cianozė).

Dažniausia įgimta širdies yda

Skilvelių pertvaros defektas – dažniausiai pasitaikanti įgimta širdies yda naujagimiams. Šis sutrikimas sudaro maždaug ketvirtadalį visų įgimtų širdies defektų. Jis dažnesnis neišnešiotiems kūdikiams.

SPD atsiradimo priežastys

Nėra tiksliai žinoma, dėl kokių priežasčių susidaro skylė tarp širdies skilvelių. Manoma, kad jų atsiradimą lemia nevisiškai susiformavusi širdies pertvara vaisiaus laikotarpiu.

Pertvaroje gali būti viena ar kelios skylutės. Skilvelių pertvara sudaryta iš kelių dalių – membraninės, raumeninės, įeinančiosios (inlet) ir išeinančiosios (outlet). Bet kurioje šių vietų gali atsirasti defektas, tačiau dažniausia – membraninėje dalyje, ties aortos vožtuvu.

Kaip pasireiškia SPD simptomai

Maži pertvaros defektai dažniausiai nesukelia jokių požymių. Juos gali pastebėti gydytojas išgirdęs ūžesį stetoskopu palei apatinę kairiąją krūtinkaulio pusę. Didesnės skylės simptomai išryškėja dažniausiai praėjus 1–6 mėnesiams nuo gimimo, kai kairiojo skilvelio veikla pradeda silpti. Tipiški ženklai yra:

• Dažnas, pagreitėjęs kvėpavimas
• Padidėjęs prakaitavimas
• Blyškumas
• Padidėjęs širdies ritmas
• Blogas apetitas, sutrikęs maitinimasis
• Lėtas svorio augimas

Negydant ar laiku nediagnozavus didesnės skylės, ilgalaikėje perspektyvoje gali pasireikšti ženklūs širdies ir plaučių pokyčiai. Didžiausia rizika – plautinės hipertenzijos vystymasis. Kai plaučių spaudimas tampa negrįžtamai didelis, chirurginis gydymas gali netekti prasmės. Pavojingesni simptomai, rodantys plautinę hipertenziją:

• Nualpimai
• Dusulys
• Skausmas krūtinėje
• Mėlynas odos atspalvis – cianozė

Cianozė atsiranda, kai kraujas audiniams atneša per mažai deguonies.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Jei stebite, kad kūdikis per pirmuosius gyvenimo mėnesius auga lėčiau, netenka svorio, pasidaro apatiškas ar atsiranda aukščiau įvardytų simptomų, būtina apie tai pranešti gydytojui. Skubiai kreiptis reikėtų, jei vaikas ima stipriai dusti, kvėpavimas tampa sunkus, oda ar gleivinės pamėlynuoja, netikėtai pradeda stipriai prakaituoti.

Diagnozės nustatymas

Kai SPD aptinkamas anksti, gydytojas gali paskirti papildomų tyrimų: širdies echoskopiją, krūtinės ląstos rentgenogramą ir kraujo tyrimus. Fizinio apžiūros metu girdima būdinga ūžesys tarp kairiojo skilvelio ir krūtinkaulio.

Širdies echoskopija padeda tiksliai nustatyti skylės vietą ir dydį, įvertinti kairiojo skilvelio padidėjimą ar plaučių spaudimą. Rentgenogramos pagalba matoma ar širdis padidėjusi, vertinamas skysčių susikaupimas plaučiuose. Elektrokardiogramos metu tikrinama, ar skilveliai nėra padidėję – dešiniojo skilvelio padidėjimas gali rodyti plautinę hipertenziją.

Kai kuriais atvejais prireikia širdies kateterizacijos. Per kirkšnies, rankos ar kaklo kraujagyslę įvedamas plonas vamzdelis ir, stebint rentgenu, nukreipiamas į širdį. Taip galima išmatuoti spaudimą širdies ertmėse, ypač jei kelia susirūpinimą plautinė hipertenzija ar sprendžiamas operacijos klausimas.

SPD gydymo galimybės

Stebėjimas ir medikamentinis gydymas

Daugeliu atvejų, ypač jei skylė maža, defektas gali savaime užakti vaikui augant. Jei SPD didesnis ir sukelia simptomus, gydytojas gali paskirti vaistų. Gydymo tikslas – sumažinti širdies nepakankamumo simptomus: pagerinti svorio augimą, kvėpavimą, sumažinti prakaitavimą. Priklausomai nuo būklės, gali būti skiriami šie medikamentai:

• Spaudimą širdyje mažinantys vaistai (AKF inhibitoriai, ARB grupės preparatai)
• Širdies raumens stiprinimui skirti preparatai (pvz., digoksinas)
• Diuretikai, kad būtų pašalintas skysčių perteklius ir palengvintas širdies darbas

Kai defektas neužsitraukia savaime arba vaistai nepadeda, taikomas chirurginis gydymas.

Chirurginis gydymas

Didelės skylės paprastai savaime neužsitraukia, todėl tenka jas uždaryti chirurginiu būdu. Operacijos dažniausiai atliekamos, jei kūdikis neauga, o medikamentinė terapija neteikia rezultatų. Jei nustatyta jau išsivysčiusi plautinė hipertenzija – operacija tampa dar aktualesnė.

Dažniausiai defektas uždengiamas specialiu sintetiniu lopu, kuris užkerta kelią kraujo maišymuisi tarp skilvelių. Širdies operacijų rizika yra mažesnė didėjant vaiko amžiui – pirmuosius gyvenimo mėnesius operacijos atliekamos tik išskirtiniais atvejais, nes dalis defektų užauga savaime.

Neseniai taikomi ir mažiau invaziniai metodai – skylė uždengiama specialiu prietaisu, kuris į širdį įvedamas kateteriu.

Kaip prižiūrėti vaiką po gydymo

Po gydymo kūdikiui būtina reguliari gydytojo priežiūra, nuolat tikrinti kūno svorio ir ūgio pokyčius, įvertinti fizinio aktyvumo bei maitinimosi ypatumus. Periodiškai atliekama širdies echoskopija.

Kai kurie vaikai su SPD ar po operacijos prieš dantų ar kitas invazines procedūras turėtų gauti profilaktinį gydymą antibiotikais.

Prognozė ir gyvenimo kokybė

Vaikui augant, defektas dažnai užsitraukia – maždaug penktadalis visų atvejų savaime užsidaro iki trejų metų. Jei SPD nedidelis ir neprisideda simptomų, vaikai gali gyventi aktyviai ir nevaržomai. Esant didesniam kraujo maišymuisi, aktyvumą kartais tenka riboti.

Po visiško SPD uždarymo papildomų ribojimų aktyvumui paprastai nebelieka.

Verta paminėti, kad dėl SPD gali išsivystyti tam tikros komplikacijos:

• Kraujo grįžimas iš aortos į kairįjį skilvelį (aortos regurgitacija)
• Endokarditas – infekcija širdies vožtuvuose dėl nenormalaus kraujo tėkmės
• Plautinis spaudimo padidėjimas (plautinė hipertenzija), kurį lemia nuolatinis kairiojo į dešinįjį skilvelį kraujo tekėjimas

Būsima sveikata ir galimos prevencijos priemonės

Šiuo metu nėra būdų, kaip nėštumo metu galėtų motina užkirsti kelią kūdikiui išsivystyti SPD.