Skirtingi galvos skausmų tipai

Galvos skausmas – tai itin dažnas reiškinys: daugiau nei 95 % suaugusiųjų bent kartą gyvenime susiduria su šiuo simptomu. Yra daugiau nei 200 skirtingų galvos, veido, kaklo ir akių skausmo rūšių, kurios skiriasi savo intensyvumu, trukme, priežastimis bei vieta. Tiksliai nustatyti galvos skausmo tipą svarbu ne tik norint pasirinkti tinkamą gydymą, bet ir laiku pastebėti rimtesnių sveikatos sutrikimų požymius.

Galvos skausmo vieta bei tipai

Galvos skausmas gali pasireikšti įvairiose vietose: kaktos, smilkinių, pakaušio, aplink akis ar net kakle bei veide. Pagal priežastį jie skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai galvos skausmai atsiranda savaime ir nėra kitos ligos padarinys. Dažniausiai pasitaiko migrena, įtampos ir klasteriniai skausmai. Antriniai galvos skausmai – tai skausmas, kuris atsiranda esant kitai ligai ar būklei, pavyzdžiui, dėl sinusito, traumos, aukšto kraujospūdžio ar vaistų vartojimo.

Pirminių galvos skausmų rūšys ir valdymas

• Įtampos galvos skausmas. Pats dažniausias tipas, pasireiškiantis spaudžiančiu, veržiančiu skausmu, dažniausiai aplink smilkinius arba kaklą. Jam būdingas lengvas ar vidutinio stiprumo skausmas, kartais – pykinimas ar jautrumas šviesai ir garsui. Šio tipo skausmą dažnai sukelia raumenų įtampa, stresas, nemiga, praleisti valgiai ar dehidratacija. Palengvinti simptomus gali nereceptiniai vaistai nuo skausmo, raumenų atpalaiduojamieji vaistai ar trankviliantai, taip pat mankšta, masažas ir atsipalaidavimo technikos.
• Migrena. Šis skausmas apibūdinamas kaip stiprus, dažniausiai vienašalis, pulsuojantis, trunkantis nuo kelių valandų iki kelių dienų. Migrenai būdingas jautrumas šviesai, garsui, pykinimas. Dažnai prieš migreninį priepuolį pasireiškia aura – regos, jutimo sutrikimai. Migreną lemia netipinė trišakio nervo veikla, polinkis dažnesnis moterims. Priepuolius gali sukelti ryški šviesa, stresas, miego trūkumas, tam tikri maisto produktai. Gydymui skiriami triptanai, ergotaminai, priešuždegiminiai vaistai ar kiti analgetikai. Ilgalaikei prevencijai naudojami vaistai nuo traukulių, beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai ar kai kurie antidepresantai.
• Klasterinis galvos skausmas. Tai itin stiprus, duriantis skausmas aplink arba už vienos akies. Jis gali lydėti vokų užkritimas, ašarojimas, nosies užgulimas. Priepuoliai trunka nuo 15 minučių iki kelių valandų ir dažniausiai kartojasi periodais kelių savaičių ar net kelių mėnesių ciklais, po kurių seka tylos (remisijos) laikotarpis. Tiksli priežastis nežinoma, bet dažni sukėlėjai – alkoholis, tabako dūmai, staigus fizinis krūvis, ryški šviesa. Priepuoliams gydyti taikoma deguonies terapija, triptanai, specifiniai vaistai ar hormoniniai vaistai. Prevencijai gali būti skiriami steroidai, kraujospūdį mažinantys vaistai ar kiti medikamentai.
• Hemicrania continua. Tai nuolatinis, vienašalis galvos skausmas, retai pasitaikantis, bet sunkus. Gali būti akies ar veido tinimas, slogavimas, pykinimas, jautrumas šviesai ar garsui. Šio tipo skausmas dažniau vargina moteris. Pagrindinis gydymas – priešuždegiminiai vaistai.
• Ledo kirtiklio galvos skausmas. Jam būdingas staigus, stiprus duriantis skausmas, trunkantis apie 10 sekundžių, dažnai lydimas ašarojimo, pykinimo. Tai trumpi, bet labai aštrūs priepuoliai, dažnesni moterims. Šiam tipui taip pat skiriami priešuždegiminiai medikamentai.
• Griausmo tipo skausmas. Paprastai laikomas vienu skausmingiausių, jis pasiekia maksimalų stiprumą per mažiau nei minutę. Gali būti tiek pirminis, tiek susijęs su kraujavimu galvoje. Šis tipas trunka apie 5 minutes, nėra nustatytų sukėlėjų. Bet kuriuo atveju privaloma kuo greitesnė medikų pagalba.
• Hipniniai galvos skausmai. Dažniau pasireiškia vyresniems nei 60 metų asmenims. Priepuoliai prasideda naktį, žadina iš miego, trunka nuo 15 minučių iki kelių valandų, būna vienašaliai, spaudžiantys ar pulsuojantys. Gydymui dažnai taikomi specifiniai vaistai nuo migrenos.

Antrinių galvos skausmų priežastys

• Sinusų uždegimas. Peršalimas, alergijos ar sinusitas gali sukelti spaudimo, maudimo skausmą skruostų, kaktos ar antakių srityje. Simptomai stiprėja pasilenkus, kartu pasireiškia nosies užgulimas, nuovargis, net dantų skausmas. Sumažėjus uždegimui, skausmas praeina, o simptomus malšina įprasti vaistai nuo skausmo.
• Trauminių galvos skausmų priežastys. Dažniausiai atsiranda po galvos ar kaklo sumušimo, pvz., po avarijos ar smūgio. Be skausmo gali būti sumišimas, nuovargis, irzlumas, nerimas. Gydymui tinka nereceptiniai analgetikai, kofeinas ar migrenos vaistai.
• Hormoniniai pokyčiai. Galvos skausmą gali sukelti svyruojanti estrogenų koncentracija organizme dėl menstruacijų, nėštumo, kontracepcijos ar pakaitinės hormonų terapijos. Šie skausmai dažniausiai vienašaliai, o kartu pasireiškia jautrumas šviesai, odos jautrumas, galvos svaigimas, pykinimas. Gydytojai gali skirti specifinius vaistus ar hormonų terapiją, o sunkesniais atvejais – vaistus nuo traukulių ar antidepresantus.
• Kofeino trūkumas. Reguliarūs kavos ar arbatos mėgėjai nutraukę vartojimą gali susidurti su galvos skausmu ar net migrenos priepuoliais. Šiuos skausmus paprasčiausiai malšina vėl suvartota kava.
• Alkoholis. Migreninius ar pagirių galvos skausmus gali sukelti ne tik alkoholis, bet ir dehidratacija, prasta miego kokybė, uždegimas. Dažniausiai skundžiamasi nuovargiu, pykinimu, jautrumu garsui, šviesai, dirglumu, kuriuos palengvina įprasti vaistai nuo skausmo.
• Fizinio krūvio sukeltas skausmas. Intensyvus sportas gali išprovokuoti dvišalį, pulsuojantį skausmą, trunkantį nuo kelių minučių iki dviejų dienų. Veikimo mechanizmas nėra tiksliai aiškus, tačiau kai kurie priešuždegiminiai vaistai gali padėti.
• Hipertenzinis galvos skausmas. Labai aukštas kraujospūdis gali sukelti stiprų galvos skausmą, pykinimą, dusulį, kraujavimą iš nosies, nerimą. Tokiais atvejais būtina mažinti spaudimą ir malšinti skausmą kartu.
• Spinalinis galvos skausmas. Kartais po juosmeninės punkcijos (nugaros atvaros), kurios metu imamas stuburo skystis arba leidžiami vaistai, gali atsirasti bukas galvos skausmas, kuris stiprėja atsistojus ar pasilenkus. Dažniausiai šis skausmas praeina per dvi savaites, o simptomus palengvina gulėjimas, analgetikai ir kofeinas.
• Vaistų sukeliamas galvos skausmas. Ilgalaikis skausmą malšinančių vaistų vartojimas, ypač jeigu jie vartojami daugiau nei 10–15 dienų per mėnesį, gali išprovokuoti chronišką galvos skausmą. Ši būklė vadinama piktnaudžiavimo vaistais sukeliamu galvos skausmu, ir dažniausias sprendimas – sumažinti ar nutraukti vaistų vartojimą.

Kaip atpažinti savo galvos skausmo tipą?

Įvairūs galvos skausmai gali būti panašūs, todėl tinkamiausia – pasikonsultuoti su sveikatos specialistu. Diagnozuodami galvos skausmą gydytojai vertina:

• Naudojamus vaistus
• Galvos skausmo istoriją šeimoje
• Skausmo atsiradimo laiką, trukmę, stiprumą bei vietą
• Papildomus simptomus (pykinimą, jautrumą šviesai ar regos sutrikimus)
• Sukėlėjus ar veiklas, kurios pablogina būklę
• Pirmo priepuolio amžių

Jei įtariama sunkesnė būklė, papildomam ištyrimui gali būti paskirti kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimai, kraujo ir šlapimo tyrimai, juosmeninė punkcija.

Kada verta sunerimti dėl galvos skausmo?

• Pastebite, kad skausmo pobūdis kinta, stiprėja, ar atsirado kitų neįprastų simptomų
• Įprasti vaistai nepadeda arba prarado efektyvumą
• Jaučiate nepageidaujamus vaistų poveikius
• Esate nėščia ar planuojate pastoti
• Prireikia vartoti skausmą malšinančių vaistų daugiau nei tris kartus per savaitę
• Skausmas sustiprėja gulint

Yra ir situacijų, kai būtina kuo greičiau kreiptis į medikus: jei staiga prasidėjo pats stipriausias jūsų gyvenime galvos skausmas, kartu skauda kaklą, pakilo temperatūra, ištiko traukuliai, prarandate sąmonę, pasikeitė elgsena, sutriko rega, judesių koordinacija ar atsirado stipraus skausmo po traumos ar fizinio krūvio.

Galvos skausmo prevencija

• Veskite galvos skausmo dienoraštį: užfiksuokite sukeliančius veiksnius, vaistus, simptomų dažnį ir stiprumą.
• Gerkite pakankamai vandens, venkite dehidratacijos.
• Laikykitės sveikos gyvensenos principų: venkite žalingų įpročių, rūkymo, alkoholio.
• Stenkitės reguliariai, pakankamai (ne mažiau nei 7–8 valandas suaugusiems) išsimiegoti, laikytis miego režimo.
• Valdykite stresą ir įtampą – padeda joga, meditacija, atpalaiduojantys užsiėmimai.

Galimos ilgalaikės pasekmės

Nors dauguma galvos skausmų nekelia rimtų pasekmių, dažni ir lėtiniai atvejai didina depresijos bei nerimo riziką. Ypatingai stiprios komplikacijos, tokios kaip ilgai trunkantis migrenos priepuolis, insultas po migrenos su aura ar traukuliai, pasitaiko retai.

Išvada

Galvos skausmas – daugialypis ir labai paplitęs sveikatos sutrikimas, galintis signalizuoti tiek nekaltą trumpalaikę būklę, tiek ir rimtesnes ligas. Jei skausmas kartojasi ar trikdo kasdienybę, būtina kreiptis į gydytojus – tikslūs tyrimai ir individualizuotas gydymas leidžia efektyviai palengvinti simptomus ir išvengti komplikacijų.