Skydliaukės vėžio diagnostika ir gydymas

Skydliaukės vėžys – tai piktybinis navikas, prasidedantis skydliaukės audiniuose. Anksti aptiktas ir dar neišplitęs už skydliaukės ribų, šis vėžys dažniausiai išgydomas visiškai.

Skydliaukės vėžio simptomai

Dažnai ankstyvos stadijos skydliaukės vėžys nesukelia jokių požymių. Neretas atvejis, kai liga aptinkama netyčia, atliekant tyrimus kitoms sveikatos problemoms ištirti arba gydytojo apžiūros metu.

Vėžio tipas bei individualios žmogaus ypatybės lemia, kada atsiranda pirmieji simptomai. Pvz., papiliarinis skydliaukės vėžys gali augti metų metus, kol pasireiškia aiškūs ženklai. Tuo tarpu anaplastinė vėžio forma dažnai pasireiškia greitai atsirandančiu dideliu guzu kakle.

Dažniausi simptomai

• Naujai atsiradęs mazgelis arba matomas užčiuopiamas guzas kakle

Rečiau pasitaikantys požymiai

• Sunkiau kvėpuoti
• Rijimo sutrikimai
• Nemalonus kutenimas ar spaudimas gerklėje
• Gausmas sklindantis į ausį ar žandikaulį
• Užkimęs balsas

Ar galima pastebėti ankstyvus ženklus?

Retais atvejais pirmasis ligos požymis gali išryškėti anksti – dažniausiai tai netikėtai pastebėtas guzelis kaklo srityje. Dažnai jis nėra skausmingas ar sukelia kitų pojūčių, todėl žmonės jį aptinka atsitiktinai.

Skydliaukės vėžio tipai

Skydliaukės vėžys nėra vienalytis – išskiriamos kelios pagrindinės formos, kurių kiekviena pasižymi skirtinga eiga:

• Diferencijuota forma: apima papiliarinį, folikulinį ir Hürthle ląstelių vėžį. Šios rūšys auga lėtai ir dažniausiai efektyviai gydomos.
• Meduliarinė forma: prasideda iš C ląstelių, gaminančių kalcitoniną. Dažnai aptinkama vėlai ir sunkiau gydoma.
• Anaplastinis vėžys: itin retas, plinta labai greitai ir dažnai sunkiai kontroliuojamas.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Skydliaukės vėžys išsivysto, kai pakinta ląstelės DNR ir jos ima nekontroliuojamai daugintis. Tikslios priežastys daugeliu atvejų nėra žinomos, tačiau tam tikri veiksniai didina riziką:

• Buvusi galvos ar kaklo spindulinė terapija
• Avarijos ar branduoliniams bandymams panaudota radiacija
• Moterų lytis
• Amžius nuo 25 iki 65 metų
• Azijietiška kilmė
• Genetiniai sindromai (pvz., paveldima meduliarinė skydliaukės vėžio forma, dauginė endokrininė neoplazija 2A ir 2B)
• Nutukimas
• Netinkamas jodo kiekis mityboje
• Šeimos narių sirgta skydliaukės vėžiu

Kaip nustatoma ši liga?

Dažnai skydliaukės vėžys nustatomas dar nepasirodžius simptomams, tačiau reguliariai stebint sveikatą galima vėžį pastebėti anksčiau. Paprastas savikontrolės būdas – pasitikrinti kaklą, ieškant naujų sukietėjimų ar padidėjimų.

Aptikus įtartiną darinį, gydytojas gali skirti tokius tyrimus:

• Fizinė apžiūra (įvertinamos limfmazgių būklė, skydliaukės apčiuopa)
• Ultragarso tyrimas (leidžia matyti skydliaukės struktūrą ir mazgelius)
• Radioaktyvaus jodo tyrimai
• Kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), pozitronų emisijos tomografija (PET) – šie vaizdiniai tyrimai padeda įvertinti vėžio išplitimą
• Plonos adatos biopsija – dažniausiai naudojama tiriant mazgelius, tačiau sprendimas dėl jos reikalingumo priklauso nuo konkrečios situacijos

Kaip plinta skydliaukės vėžys?

Vėžio išplitimo mastas svarbus parenkant gydymo taktiką. Liga gali plisti limfagyslėmis arba krauju į kitus organus, priklausomai nuo vėžio tipo ir agresyvumo.

Stadijų apibrėžimas

• 1 stadija – navikas 2 cm ar mažesnis, neišplitęs už skydliaukės
• 2 stadija – navikas 2–4 cm, vis dar neišplitęs; kai kurios vėžio rūšys į šią stadiją patenka, kai auglys didesnis nei 4 cm, bet neišplitęs
• 3 stadija – auglys didesnis nei 4 cm ir/ar perauga už skydliaukės ribų, bet dar neišplitęs į tolimus organus; galimas plitimas į kaklo limfmazgius
• 4 stadija – vėžys išplitęs į gretimus audinius, limfmazgius ar tolimus organus (plaučius, kaulus ir kt.)

Anaplastinė vėžio forma stadijuojama atskirai, nes beveik visada pasižymi sparčia eiga ir išplitimu.

Gydymo būdai

Terapijos pasirinkimas priklauso nuo naviko dydžio, išplitimo bei paciento sveikatos, amžiaus ir vėžio tipo. Dažniausiai derinamos kelios gydymo priemonės:

• Stebėjimas (aktyvi stebėsena, kai liga progresuoja labai lėtai)
• Vaistai, taikomi tiksliniam vėžinių ląstelių naikinimui
• Skydliaukės hormonų terapija (skirta sulėtinti augimą, jei hormonas skatina naviko vystymąsi)
• Radioterapija – jonizuojančios spinduliuotės taikymas vėžinėms ląstelėms sunaikinti
• Radioaktyvaus jodo terapija
• Chirurginiai metodai:
  • Dalinis skydliaukės pašalinimas (lobektomija)
  • Visos skydliaukės pašalinimas (totalinė tireidektomija)
  • Operacija trachėjoje (jei reikalinga kvėpavimui palengvinti)
• Retesniais atvejais – chemoterapija

Galimos gydymo pasekmės

Kiekvienas žmogus į gydymą reaguoja individualiai, todėl pasireiškia nevienodi šalutiniai poveikiai:

• Padidėjęs ar sumažėjęs svoris
• Nuovargis
• Širdies plakimas ar krūtinės skausmas
• Skausmai raumenyse ar sąnariuose
• Odos sausumas, plaukų slinkimas
• Digestijos sutrikimai (pykinimas, apetito nebuvimas, viduriavimas)
• Pablogėjusi burnos, gerklės būklė
• Kraujavimas, lengvai atsirandančios mėlynės
• Infekcijų rizika

Skydliaukės pašalinimas visada reiškia būtinybę visą gyvenimą vartoti pakaitinę hormonų terapiją, kad organizmas tinkamai funkcionuotų.

Ar įmanoma išvengti ligos?

Nėra universalaus būdo skydliaukės vėžiui išvengti, tačiau kai kurios priemonės gali sumažinti riziką:

• Radiacijos saugumo priemonių laikymasis rentgeno ar kitų tyrimų metu (pvz., specialus apsauginis kaklo antkaklis dantų ar galvos rentgeno metu)
• Reguliarus savęs kaklo tyrimas – anksti aptikus darinius pagerėja gydymo prognozė
• Pokalbis su gydytoju dėl genetinių testų, jei šeimoje yra buvę vėžio atvejų
• Sveika kūno masė
• Subalansuotas maistas, atitinkantis jodo poreikį

Retais atvejais, nustačius specifinę genų mutaciją, galimas prevencinis skydliaukės pašalinimas.

Gyvenimas po skydliaukės vėžio

Kiekvienam žmogui vėžio patirtis unikali. Daugeliui, ypač anksti diagnozavus ligą, pavyksta visiškai pasveikti. Tačiau kai kuriems vėžys gali likti lėtinė liga ar periodiškai atsinaujinti. Tai natūralu, kad atsiranda nerimas dėl ateities ar ligos atkryčio.

Po operacijos ar gydymo daliai pacientų pasireiškia hipotireozės (nepakankamos skydliaukės veiklos) simptomai. Jie apima:

• Nuovargį
• Sunkumus pakeliant šaltį
• Svorio augimą
• Skausmus sąnariuose ar raumenyse
• Sausėjančią odą ir plaukų retėjimą
• Nereguliarus ar gausias menstruacijas
• Širdies ritmo sulėtėjimą
• Depresiją

Gerai parinkti pakaitiniai hormoninių vaistų kursai visiškai kompensuoja skydliaukės hormonų trūkumą.

Prognozė

Daugumai pacientų, anksti nustačius skydliaukės vėžį, prognozės yra optimistinės. Vėžio rūšis, ligos išplitimas ir organizmo reakcija į gydymą stipriai lemia ilgalaikę sveikatą. Nors prognozės tradiciškai remiasi apibendrintais didelių pacientų grupių duomenimis, kiekviena istorija – išskirtinė.

• Papiliarinio vėžio atveju, penkerių metų išgyvenamumas, kai navikas neplinta, viršija 99 %, o net išplitus regioniškai ar į tolimas sritis išlieka aukštas.
• Folikulinės rūšies vėžys turi panašias išgyvenamumo tendencijas.
• Meduliarinio tipo atveju prognozė blogėja, jei liga aptinkama vėlai ar jau yra metastazių.
• Anaplastinis skydliaukės vėžys dažnai pasižymi mažesniu išgyvenamumu dėl spartaus plitimo.

Kiekvienu atveju ankstyva diagnostika ir gydymo strategijos pasirinkimas – didžiausi sėkmės šansai.