Šlapimo takų infekcijos vaikams: simptomai, priežastys, gydymas ir diagnostika

Jeigu vaikui pasireiškia šlapimo takų infekcijos (ŠTI) simptomai, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Kad būtų nustatyta diagnozė, pirmiausia atliekamas šlapimo tyrimas – ieškoma kraujo, padidėjusio baltųjų kraujo kūnelių kiekio ir kitų uždegimo požymių. Priklausomai nuo vaiko amžiaus bei gebėjimo naudotis tualetu, šlapimo mėginys surenkamas skirtingais būdais.

Kaip imamas šlapimo mėginys vaikams

• Vyresni vaikai paprastai gali pasišlapinti tiesiai į sterilų indelį, kad tyrimas būtų tikslus.
• Mažyliams, kurie dar nesinaudoja tualetu, šlapimas renkamasi su specialiu maišeliu, kuris priklijuojamas prie lyties organų.
• Kūdikiams, dėvintiems sauskelnes, dažnai naudojama plona vamzdelio (kateterio) pagalba – trumpam įkišamas į šlaplę, kad būtų paimtas šlapimas tiesiai iš pūslės.
• Retesniais atvejais, ypač kūdikiams, mėginys paimamas įšvirkščiant smulkų adatą per pilvo sieną tiesiai į pūslę.

Gydytojai dažnai naudoja greituosius tyrimus, kurie padeda nustatyti, kokios rūšies bakterijos sukėlė infekciją. Tai svarbu, kad būtų galima paskirti būtent tą antibiotiką, kuris veiksmingiausiai naikina šiuos mikroorganizmus.

Kada skiriami papildomi tyrimai

Kartais, jei vaikas jau yra sirgęs keliomis ŠTI, gydytojas gali skirti išsamesnius tyrimus, kad būtų galima įvertinti inkstų ir šlapimo takų būklę ar aptikti galimus anatominius pakitimus.

• Ultragarsinis tyrimas padeda išryškinti galimas kliūtis, inkstų ar kitų šlapimo sistemos dalių pakitimus.
• Cistouretrografija (VCUG) – į pūslę įvedamas kontrastinis skystis, atliekamas rentgenas šlapinantis, siekiant išaiškinti, ar viskas tvarkoje su šlapimo pūsle ir šlaple.
• Branduolinis skenavimas įvertina, kaip efektyviai veikia inkstai. Naudojamos nedidelio kiekio radioaktyvios medžiagos.
• Kompaktinės tomografijos (KT) tyrimas sukuria detalius šlapimo sistemos vaizdus rentgenu.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) naudoja magnetinius laukus ir radijo bangas, kad gautų detalius inkstų ir pūslės vaizdus.

Šlapimo takų infekcijų gydymo ypatumai

Pagrindinė priemonė gydant vaikų ŠTI – antibiotikai. Vaikams jie paprastai skiriami nuo 3 iki 10 dienų, dažniausiai septynioms–dešimčiai dienų, kad bakterijos būtų visiškai sunaikintos. Kartais gydytojai po gydymo kurso paskiria pakartotiną šlapimo tyrimą – taip patikrinama, ar infekcija nebepasikartoja.

Svarbu, kad vaikas suvartotų visą paskirtą antibiotikų kursą net ir tada, jeigu sveikata pagerėjo anksčiau. Per anksti nutrauktas gydymas gali paskatinti bakterijų atsparumą, tad infekcija gali atsinaujinti arba tapti sunkiau pagydoma.

Dažniausiai simptomai išnyksta per savaitę, tačiau kai kuriems vaikams jie gali laikytis ilgiau. Jei po trijų antibiotikų vartojimo dienų vaiko savijauta nepagerėja arba pasidaro blogiau, svarbu vėl susisiekti su gydytoju.

Kaip padėti sumažinti infekcijų riziką ateityje

Atsinaujinančios šlapimo takų infekcijos gali būti sumažinamos taikant kasdienes higienos priemones. Rekomenduojama dažnai keisti sauskelnes, kad sumažėtų bakterijų dauginimosi pavojus. Kai vaikas paauga, svarbu išmokyti tinkamai naudotis tualetu.

• Ypač reikia pabrėžti, kad mergaitės, pasinaudojusios tualetu, nusišluostytų nuo priekio link nugaros – taip sumažės rizika bakterijoms patekti į šlapimo takus.
• Vengti kvapniųjų muilų bei burbulinių vonių ir rinktis medvilninius apatinius, nes jie geriau leidžia odai kvėpuoti ir neleidžia bakterijoms daugintis.
• Mokykite vaikus eiti į tualetą vos pajutus norą šlapintis, neleiskite ilgai sulaikyti šlapimo.
• Gausus vandens vartojimas padeda išplauti bakterijas iš šlapimo takų ir mažina užkietėjimo riziką, kuris taip pat gali skatinti infekcijų atsiradimą.

Rūpinimasis higiena ir tinkamais kasdieniais įpročiais svariai padeda apsaugoti vaikus nuo šlapimo takų infekcijų ateityje.