Kas yra smegenų auglys?

Smegenų auglys – tai nenormalių ląstelių sankaupa, susidaranti smegenyse arba šalia jų. Skirtingai nei sveikos smegenų ląstelės, auglio ląstelės netenka gebėjimo save kontroliuoti ir pradeda nevaldomai daugintis.

Kas yra smegenų auglys?

Smegenų augliai nėra visada piktybiniai. Vieni jų vystosi tiesiogiai smegenyse (pirminiai), kiti – išplitę iš kitų kūno vietų (antriniai arba metastaziniai). Gerybiniai augliai linkę augti lėtai ir rečiau sukelia sunkias komplikacijas, o piktybiniai dažnai plinta greitai ir gali pakenkti svarbioms smegenų sritims.

Kokį gydymą pasirinkti priklauso nuo auglio agresyvumo, dydžio ir vietos. Nors pasitaiko atvejų, kai du žmonės su tuo pačiu auglio tipu patiria skirtingus simptomus ar rezultatus, kiekvieno atvejis unikalus.

Smegenų auglių rūšys

Mokslininkai priskaičiuoja daugiau nei 150 skirtingų smegenų auglių rūšių. Jie skirstomi pagal tai, iš kokių ląstelių jie išsivysto, kokios jų sandaros ypatybės ir kaip jie elgiasi augdami. Didžioji dalis smegenų auglių yra gerybiniai – jų yra apie 71% visų atvejų. Tokie augliai, nors ir nėra vėžiniai, gali išsivystyti į tankias ląstelių sankaupas, kurios retai plinta už galvos ribų.

Piktybiniai augliai sudaryti iš vėžinių ląstelių – dažniausiai jie auga greitai, gali išskleisti „šaknis“, skverbtis į aplinkinius audinius ir būti labai pavojingi, jei pažeidžia gyvybiškai svarbias smegenų sritis. Priklausomai nuo vietos, tokie augliai gali sutrikdyti kalbą, judesius ar kitų kūno funkcijų valdymą.

Pirminiai ir antriniai smegenų augliai

Pirminiai smegenų augliai susidaro pačiose smegenyse arba jų dangaluose, ir gali būti tiek gerybiniai, tiek piktybiniai. Jie dar vertinami pagal tai, iš kokios smegenų dalies ar ląstelių kilę:

• Gliaudiniai augliai (gliomos): susiformuoja iš gliaudinių ląstelių, kurios nėra nervinės, tačiau palaiko pagrindines smegenų funkcijas.
• Negliaudiniai augliai: vystosi iš kraujagyslių, nervų, liaukų ar kitų struktūrų smegenyse.

Antriniai, arba metastaziniai, smegenų augliai atsiranda tada, kai vėžys iš kitų kūno vietų išplinta į smegenis. Tokie augliai visada yra piktybiniai, o dažniausi šaltiniai – oda, plaučiai, krūtinė, inkstai ar žarnynas.

Kaip pasireiškia smegenų augliai

Simptomai priklauso nuo auglio buvimo vietos, dydžio ir tipo. Dažnai jie vystosi iš lėto – mėnesiais ar net metais, todėl pradiniame etape gali likti nepastebėti. Negalavimai pasireiškia tuomet, kai auglys pradeda spausti arba pažeisti sveikus audinius.

• Nuolatiniai ar stiprėjantys galvos skausmai, dažnai pabundant ryte ar naktį
• Priepuoliai (epilepsijos požymiai), su sąmonės praradimu ar be jo
• Pykinimas ar vėmimas
• Sunku nuryti arba valdyti veido raumenis
• Kalbos, atminties ar supratimo sunkumai
• Regėjimo pokyčiai – dvejinimasis, prarastas regėjimas, nenormalūs akių judesiai
• Klausos susilpnėjimas
• Veido, rankų ar kojų nutirpimas ar dilgčiojimas
• Galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas
• Traukos viena koja, sunkumai vaikštant
• Nuotaikos, asmenybės pokyčiai, nepaaiškinamas agresyvumas, painiava, miego sutrikimai
• Nuovargis be aiškios priežasties
• Silpnumas ar paralyžius vienoje kūno pusėje

Šie simptomai nebūtinai susiję tik su smegenų augliu – juos gali sukelti ir kitos ligos. Tai, ką jaučia vienas žmogus, gali visiškai skirtis nuo kitų sergančiųjų pojūčių.

Specifinės pojūčių patirtys

Labai dažnai viena iš pirmųjų smegenų auglio apraiškų yra priepuoliai. Priklausomai nuo to, kuri smegenų dalis yra paveikta, gali atsirasti įvairios fizinės ar emocinės reakcijos – nuo déjà vu pojūčio, intensyvių emocijų iki trumpų sąmonės praradimo momentų ar raumenų trūkčiojimo.

Galvos skausmas, susijęs su augliu, paprastai jaučiamas kaip spaudimas ar duslus, ilgai trunkantis skausmas, kuris gali stiprėti lenkiantis, tuštinantis ar atsigulus. Kartais šį skausmą lydi pykinimas ar vėmimas.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausiai mokslininkams nepavyksta tiksliai nustatyti, kodėl formuojasi pirminiai smegenų augliai. Manoma, kad pagrindinė priežastis – chromosomų pažeidimai smegenų ląstelėse, kurie lemia nenormalų augimą. Tačiau kodėl šie pokyčiai įvyksta – dar nenustatyta.

• Radiacijos poveikis galvai (dažniausiai po gydymo)
• Nusilpusi imuninė sistema

Taip pat yra ir paveldimų genetinių ligų, kurios padidina riziką susirgti smegenų augliu:

• Neurofibromatozė 1
• Neurofibromatozė 2
• Tuberozinė sklerozė
• Von Hipelio-Lindau liga
• Li-Fraumeni sindromas

Šis susirgimas dažnesnis vaikams nuo 3 iki 12 metų ir vyresniems suaugusiesiems (40–70 metų). Smegenų augliai šiek tiek dažnesni tarp moterų nei vyrų.

Smegenų auglių diagnostika

Nustačius simptomus, gydytojai pradeda nuo fizinės apžiūros ir Jūsų bei šeimos ligų istorijos įvertinimo. Po pirminio įvertinimo skiriami specialūs tyrimai:

• Nervų sistemos funkcijų tyrimas: tikrinamas Jūsų atmintis, pusiausvyra, koordinacija, raumenų jėga ir refleksai.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): leidžia detaliai įvertinti smegenų struktūras, kartais naudojant kontrastinę medžiagą ryškesniam vaizdui.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): atliekama panaudojant rentgeno spindulius ir dažnai kontrastinę medžiagą.
  • Pozitronų emisijos tomografija (PET): parodo, kaip smegenys „vartoja” gliukozę – naviko ląstelės dažnai naudoja daugiau energijos, todėl išryškėja šiose nuotraukose.
• Biopsija: kai per vaizdinius tyrimus nustatoma masė, imamas audinio mėginys, kad būtų galima tiksliai nustatyti auglio tipą. Tai galima padaryti įvairiais būdais:
  • Stereotaksinė adatos biopsija
  • Neuroendoskopija
  • Kraniotomija (kaukolės atvėrimo operacija)
  • Juosmens punkcija (mėginys iš nugaros smegenų skysčio)

Kuo pavojingas smegenų auglys?

Bet kokio tipo smegenų auglys gali kelti rimtą pavojų, nes augdamas spaudžia nervinį audinį, trukdo smegenų ar stuburo veiklai, o padidėjęs spaudimas galvos viduje gali būti gyvybei pavojingas. Ypač pavojingi piktybiniai augliai, nes jie greitai plinta, pažeidžia visiškai sveikus audinius ir gali sukelti sunkias neurologines komplikacijas – pakenkti kalbai, regai, judesiams ar kitoms svarbioms funkcijoms.

Gydymo būdai

Gydymo strategija priklauso nuo auglio vietos, tipo ir plitimo. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, spindulinė terapija ar chemoterapija.

Mažai agresyvūs ir lėtai augantys navikai gali būti tiesiog stebimi arba pašalinami operacijos metu. Jei auglys didesnis ar piktybiškesnis, gydymą dažniausiai papildo chemoterapija ar radioterapija. Chirurginė operacija dažnai rekomenduojama kaip pirmasis gydymo etapas – jei saugu, tikslas yra pašalinti kuo daugiau naviko.

• Chirurgija leidžia: sumažinti naviką, pašalinti spaudimą, palengvinti simptomus ir išsiaiškinti, kokio tipo gydymas reikalingas toliau.
• Papildomi metodai: neuroendoskopija (per mažą skylutę ar nosį), lazerinė terapija, kuri suardo naviko ląsteles, nepažeidžiant sveikų audinių.

Spindulinė terapija dažnai naudojama tuomet, kai chirurgija galutinai pašalinti naviko neįmanoma, arba kai navikas atsinaujina. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, taikoma standartinė išorinė spindulinė terapija, protonų arba stereotaktinė radiochirurgija, kai navikas taikliai sunaikinamas spinduliavimo pagalba.

Skiriant chemoterapiją, vaistai, slopinantys navikinių ląstelių augimą ar dauginimąsi, paskiriami pagal naviko tipą ir savybes.

Prognozė

Kiekvieno žmogaus prognozė priklauso nuo daugelio veiksnių: naviko tipo, vietos, paciento amžiaus ir sveikatos. Net turint tą patį naviko tipą, skirtingi žmonės gali patirti gana nevienodus rezultatus. Pastebima, kad prognozė blogėja vyresniame amžiuje.

Vidutinė visų pirminių smegenų navikų penkerių metų išgyvenamumo tikimybė siekia apie 75%. Gerybinių navikų atveju išgyvenamumas dar didesnis, tačiau piktybinių – daug mažesnis. Tačiau šie skaičiai atspindi tik bendras tendencijas ir neparodo individualaus atvejo baigties.

Santrauka

Smegenų auglys – tai sutrikusios ląstelės, kurios pradeda daugintis ir augti nekontroliuojamai smegenyse ar greta jų. Tokie augliai gali būti tiek gerybiniai (ne vėžiniai), tiek piktybiniai, ir išsivystyti tiesiai smegenyse arba atkeliauti iš kitur organizme.

Gydymo taktika dažniausiai jungia chirurgiją, spindulinę terapiją bei chemoterapiją – ji parenkama pagal naviko tipą, vietą, paciento būklę ir amžių. Laiku nustatytas ir pradėtas gydymas leidžia pasiekti geresnių rezultatų, sumažinti galimų komplikacijų riziką ir išsaugoti smegenų funkcijas.