Stemplės vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Stemplės vėžys – tai liga, kuri susiformuoja, kai stemplės ląstelėse pradeda atsirasti pakitimų ir šios ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis. Nors tikslios šio vėžio priežastys nėra aiškios, pastebėta, kad paveldimumas ir tam tikri aplinkos bei gyvensenos veiksniai vaidina svarbų vaidmenį. Skirtingi stemplės vėžio tipai dažniausiai siejami su skirtingais rizikos veiksniais, todėl juos svarbu pažinti, norint sumažinti riziką ir greičiau atpažinti pirmuosius ligos simptomus.

Simptomai

Dažniausiai pirmieji stemplės vėžio požymiai atsiranda jau pasistūmėjus ligai. Pacientai dažnai skundžiasi sunkumu ryjant, skausmu ar diskomfortu krūtinėje, stipriu svorio mažėjimu be aiškios priežasties, ilgai trunkančiu kosuliu, užkimimu, vėmimu ar kraujavimu į stemplę. Kadangi simptomai gali būti nespecifiniai, gydytojai rekomenduoja į juos atkreipti ypatingą dėmesį tiems, kuriems pasireiškia bent keli iš išvardytų požymių.

Stemplės vėžio tipai

Visame pasaulyje stemplės vėžys skirstomas į du pagrindinius tipus: plokščialąstelinį vėžį ir adenokarcinomą. Skirtingi ligos tipai pasižymi skirtingomis paplitimo sritymis, rizikos veiksniais ir vystymosi eiga.

Plokščialąstelinis vėžys

Šis vėžio tipas susiformuoja iš paviršinių stemplės ląstelių. Jis dažniausiai aptinkamas stemplės viršutinėje dalyje ir išlieka labiausiai paplitęs pasauliniu mastu. Plokščialąstelinio vėžio dažnas atvejis užfiksuotas žmonėms nuo 45 iki 70 metų, tačiau jauniems asmenims ši liga diagnozuojama retai.

• Didžiausia šio vėžio rizika kyla asmenims, kurie ilgą laiką rūko ar vartoja alkoholį, ypač kai šie veiksniai yra derinami.
• Dažnesnis sergamumas pastebimas tam tikruose regionuose, pavyzdžiui, vadinamoje “Azijos stemplės vėžio juostoje”, kuri apima kai kurias Centrinės Azijos ir Afrikos dalis.
• Su ligos išsivystymu siejami įvairūs veiksniai: kai kurios cheminės medžiagos (pavyzdžiui, naudojamos valant cheminiu būdu), karštų gėrimų vartojimas, skurdi daržovių ir vaisių mityba, vitamino C, folio rūgšties ar molibdeno trūkumas.
• Liga dažniau išsivysto žmonėms, turintiems ilgalaikių stemplės problemų, tokių kaip akalazija.
• Ypatinga genetinė būklė – tiliozė – žymiai padidina riziką susirgti šio tipo stemplės vėžiu. Jai būdingas delnų ir padų odos sustorėjimas dėl vitamino A apykaitos sutrikimų.

Adenokarcinoma

Adenokarcinoma dažniausiai vystosi stemplės apatinėje dalyje ir kyla iš liaukinių ląstelių, kurios paprastai čia neaptinkamos. Šio vėžio dažnis žymiai augo pastaruosius dešimtmečius išsivysčiusiose šalyse.

• Lėtinės rūgšties refliuksas arba gastroezofaginio refliukso liga žymiai padidina adenokarcinomos riziką.
• Barretto stemplė, kai įprastos stemplės ląstelės dėl nuolatinio rūgšties pakenkimo pakeičiamos žarnyno epitelio tipo ląstelėmis, laikoma svarbiu priešvėžiniu pokyčiu.
• Viršsvoris ir nutukimas susijęs su dvigubai didesne rizika susirgti šiuo vėžio tipu.
• Vyresnis amžius (dažniau 50-70 metų žmonės) ir vyriškoji lytis didina riziką. Pastebima, kad šios rūšies vėžys dažnesnis tarp šviesiaodžių, o sergamumas aukščiausias Vakarų Europoje, Australijoje.
• Ligos išsivystymui gali turėti įtakos ir rūkymas, kai kurie vaistai bei kitos būklės, pavyzdžiui, stemplės išvarža ar antro tipo cukrinis diabetas.

Įdomu tai, kad Barretto stemplės ir adenokarcinomos paplitimas sparčiai didėja kai kuriose Vakarų šalyse.

Paveldimumas ir genetika

Nors tiesioginis genetinis polinkis nėra vienintelis stemplės vėžio išsivystymo veiksnys, šeiminiai šios ligos atvejai užfiksuoti kai kuriuose pasaulio regionuose. Gali būti, kad genetika turi didesnės reikšmės plokščialąsteliniam vėžiui nei adenokarcinomai, ypač tam tikrų genų pokyčių atveju.

Genetiniai faktoriai dažniausiai suveikia kartu su kitais rizikos veiksniais – rūkymu, alkoholio vartojimu, lėtiniais uždegimais ar cheminių medžiagų poveikiu. Pavienė genetinė mutacija nebūtinai užtikrina, kad žmogus susirgs vėžiu, tačiau kartu su kitais veiksniais rizika gerokai išauga.

Stemplės vėžio rizikos veiksniai

• Rūkymas ir alkoholio vartojimas – ypač pavojingas jų derinys.
• Lėtinės stemplės ligos, rūgšties refliuksas, Barretto stemplė.
• Viršsvoris, ypatingai nutukimas.
• Prasta mityba, trūksta daržovių, vaisių, vitaminų ar mineralų.
• Reguliarus labai karštų gėrimų vartojimas.
• Chemikalų, tokių kaip valymo priemonėse esantis šarmas, ar tam tikrų virusų (pavyzdžiui, žmogaus papilomos viruso) poveikis.
• Ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, akalazija ar buvusi švitinimo terapija krūtinės srityje.

Reikėtų paminėti, kad net jei būdingas vienas ar daugiau rizikos veiksnių, tai dar nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs vėžiu. Kartais liga išsivysto ir tiems, kuriems rizikos nėra.

Susirgimo ir išgyvenamumo rodikliai

Stemplės vėžio prognozė priklauso nuo to, kuriame etape liga nustatoma. Jei vėžys aptinkamas ankstyvoje stadijoje ir neperžengia stemplės ribų, penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 47 %. Jei liga išplitusi į aplinkinius audinius ar limfmazgius – tikimybė sumažėja iki 25 %. Kai vėžys išplinta į nutolusius organus, penkerių metų išgyvenamumas siekia vos 5 %.

Kaip sumažinti riziką

Stemplės vėžio galima išvengti ar bent sumažinti riziką pasirinkus tinkamą gyvenimo būdą. Rekomenduojama visiškai atsisakyti rūkymo ir alkoholio. Svarbu rūpintis mityba – vartoti daug daržovių ir vaisių, vengti perdirbtos mėsos, riboti labai karštų gėrimų vartojimą, išlaikyti sveiką kūno svorį. Taip pat reikėtų laiku gydyti refliuksą, stebėti Barretto stemplės būklę ir, esant stemplės ar virškinimo simptomams, nedelsti kreiptis į gydytoją.