Storosios žarnos vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Didžiausia dalis gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio atvejų prasideda nuo polipų – tai maži išaugimai, atsirandantys žarnyno sienelėje. Nors daugelis polipų į onkologines ligas neperauga, kai kurie – ypač vadinami adenomatiniais (adenomos) ar displaziniai polipai, taip pat didesni nei 1 cm ir keli polipai – gali virsti vėžiu.

Šios ligos išsivystymui turi įtakos tiek paveldimi, tiek įgyti rizikos veiksniai. Suvokiant polinkių priežastis tampa lengviau laiku pasitikrinti ir apsispręsti, ar reikalingos ankstyvesnės profilaktinės priemonės.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

Rizika susirgti storosios žarnos vėžiu auga su amžiumi – pastebimai padidėja po 50 metų. Visgi, ligos atvejų daugėja ir tarp jaunesnių suaugusiųjų. Nors dažniausiai ja serga vyresni, aukštyn kopianti statistika tarp 20–39 metų amžiaus žmonių mokslininkus verčia ieškoti naujų paaiškinimų. Paprastai tokie atvejai jaunų žmonių nėra susiję su paveldimais sindromais, o vystosi atsitiktinai.

Kiti svarbūs rizikos veiksniai – antsvoris, riebios, daug raudonos ar perdirbtos mėsos turinčios mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas, uždegiminės žarnyno ligos ir polinkis šeimoje.

Polipai ir jų įtaka

Polipas – tai pakitęs žarnyno gleivinės auglys. Beveik visų žarnyno vėžio atvejų pradžia – adenomatiniai polipai. Kuo daugiau jų randama, kuo jie didesni ar turintys neįprastų ląstelių, tuo didesnė tikimybė, kad ilgainiui išsivystys vėžys. Laiku aptikus ir pašalinus tokius polipus, tikimybė, kad jie taps piktybiniai, praktiškai panaikinama.

Uždegiminės žarnyno ligos

Ilgalaikės žarnyno uždegiminės ligos, tokios kaip opinis kolitas arba Krono liga, didina žarnyno vėžio išsivystymo riziką. Ypač rizika išauga, kai sergama metų metus ar liga paveikia visą žarnyną. Pavyzdžiui, sergant ilgiau nei dešimtmetį, rizika smarkiai padidėja, o labiausiai – esant vadinamajam viso žarnyno uždegimui.

Verta pažymėti, kad dirgliosios žarnos sindromas šios rizikos nedidina.

Amžius ir paveldimumas

Senstant rizika susirgti ženkliai auga. Be to, jeigu kraujo giminaičiai yra sirgę žarnyno vėžiu ar turėjo polipų, rizika paveldėti polinkį taip pat padidėja. Nors ne visi atvejai susiję su genais, paveldimi sindromai sudaro reikšmingą dalį žarnyno vėžio atvejų.

• Šeiminė adenomatozinė polipozė (FAP) sukelia šimtus ar net tūkstančius polipų ir beveik užtikrina vėžio išsivystymą iki vidutinio amžiaus.
• Lynch sindromas (paveldimas nepolipozinis kolorektalinis vėžys) – didina riziką susirgti iki 80%.
• Peutz-Jeghers sindromas – reta liga, kuriai būdingi polipai ir pigmentinės dėmės lūpų ar burnos gleivinėje nuo gimimo.

Gyvensenos ir aplinkos veiksniai

• Per didelis kūno svoris ir nutukimas – vieni pagrindinių rizikos veiksnių. Žmonės, turintys nutukimą, žarnyno vėžiu suserga apie 30% dažniau nei tie, kurių svoris normalus.
• Nejudrus gyvenimo būdas – kuo daugiau judame, tuo didesnė tikimybė apsisaugoti nuo ligos.
• Mitybos įpročiai. Dažnas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas (daugiau nei 40 g per dieną) siejamas su didesne rizika. Mokslininkai pataria raudonos mėsos valgyti ne daugiau kaip 500 g per savaitę, perdirbtos – vengti visiškai.
• Alkoholis net ir vidutinėmis dozėmis didina riziką, kuo daugiau vartojama – tuo didesnis pavojus.
• Rūkymas ne tik kelia riziką susirgti šia vėžio forma, bet ir lemia sunkesnę ligos eigą. Kasmet atsisakius rūkyti rizika ženkliai mažėja.

Kiti galimi veiksniai

Nemažai kitų aplinkybių taip pat siejamos su žarnyno vėžio rizika, nors tyrimų duomenys nėra vienareikšmiai:

• Ilgalaikis hormonų slopinimas dėl gydymo (pavyzdžiui, kai kurių onkologinių ligų atveju).
• Pašalinta tulžies pūslė gali turėti įtakos dešiniosios žarnos dalies navikų išsivystymui.
• Kai kurios endokrininės ligos, pavyzdžiui, akromegalija arba širdies ligos.
• Vitaminų (ypač D) stygius taip pat gali turėti įtakos.
• Imuniteto slopinimas, pavyzdžiui, po inksto persodinimo.
• Lėtinis uždegimas, padidėjęs C-reaktyviojo baltymo kiekis, dažnas laisvinamųjų vaistų vartojimas ar tam tikri mikroorganizmų (pvz., Helicobacter pylori) sukeliami uždegimai.

Kaip genai lemia žarnyno vėžį?

Kolorektalinio vėžio paveldimumą lemia įvairūs mutavę genai, pavyzdžiui, APC (siejamas su šeimine adenomatozine polipoze), STK11 (Peutz-Jeghers sindromas), taip pat POLD1, POLE, GREM1, MSH3, NTHL1. Jei šeimoje yra sirgusių ar nustatyta minėtų genetinių sindromų, reikalingas ypatingas dėmesys ir ankstesnė profilaktika.

Ar visi žarnyne aptikti polipai virsta vėžiu?

Dauguma polipų būna nepavojingi. Didžiausią grėsmę kelia dideli ir adenomatiniai polipai, tačiau net ir tarp jų tik maža dalis perauga į vėžį. Po aptikimo kolonoskopijos metu jie paprastai pašalinami, nes tik laboratorinis tyrimas gali tiksliai pasakyti, ar polipas pavojingas.

Mitybos įpročiai ir žarnyno vėžys

Ne tiek pati dieta, kiek tam tikri produktai arba jų ribojimas veikia ligos riziką. Norėdami sumažinti riziką, rinkitės paukštieną, žuvį, grūdinius produktus, daugiau vandens, venkite raudonos ir perdirbtos mėsos, baltų miltų gaminių, saldžių gėrimų.

Kodėl apdorota mėsa didina riziką?

• Kaitinant mėsą labai aukštoje temperatūroje susidaro chemikalai, galintys sukelti DNR mutacijas.
• Hemoglobino sudėtinis komponentas hemas gali pakenkti žarnyno ląstelėms.
• Tyrimai atrado ir ypatingą molekulę (Neu5Gc), kuri natūraliai susidaro vartojant jautieną, ėrieną ar kiaulieną – šis junginys gali skatinti navikų augimą.

Nors kai kurių veiksnių pakeisti neįmanoma, daugelis rizikos padidinimą lemiančių įpročių – mūsų rankose. Pasirūpinkite fiziniu aktyvumu, sveika mityba, ribokite alkoholį ir venkite rūkymo – tai svarbiausios prevencinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio.