Stresinės gyvenimo situacijos ir celiakija

Ar stresas gali būti vienas iš veiksnių, prisidedančių prie celiakijos išsivystymo? Ne vienas žmogus pastebėjo, kad ligos diagnozė buvo nustatyta po įtempto gyvenimo laikotarpio – net po nėštumo ar svarbių asmeninių pokyčių. Nors mokslas dar neturi vienareikšmio atsakymo, naujausi tyrimai rodo, kad tarp streso ir celiakijos pradžios gali egzistuoti ryšys.

Kokius rezultatus atskleidė tyrimai?

Įtemptos gyvenimo aplinkybės – tokios kaip skyrybos, persikraustymas, darbų pokyčiai ar nėštumas – įvairiais būdais gali būti susijusios su celiakijos diagnozės nustatymu. Kartais didelis streso laikotarpis tiesiog paskatina žmogų labiau atkreipti dėmesį į sveikatą ir kreiptis pas gydytoją dėl anksčiau ignoruotų simptomų. Kita vertus, manoma, kad stresas iš tikrųjų gali paskatinti ligą vystytis arba išryškinti jos simptomus. Taip pat žinome, kad stresas neretai „pažadina“ ir tokią būklę kaip dirgliosios žarnos sindromas, kuris dažnai persipina su celiakija – kai kurie simptomai sutampa arba atsiranda vienu metu.

Kas išskiria celiakiją ir stresą?

Pastebėta, kad kitų autoimuninių ligų – kaip reumatoidinis artritas ar išsėtinė sklerozė – pradžią kartais lydi dideli streso užtaisai. Ilgą laiką trūko duomenų, ar tokie patys ryšiai galimi ir su celiakija. Vis tik 2013 m. atliktas tyrimas Italijoje bandė šį klausimą ištirti giliau.

Didžiausias tyrimas apie celiakiją ir gyvenimo įvykius

Šio tyrimo metu mokslininkai palygino stresinių įvykių dažnumą tarp 186 suaugusiųjų, kuriems neseniai diagnozuota celiakija, ir kontrolinės grupės, kurią sudarė asmenys, sergantys gastroezofaginio refliukso liga (ši liga nėra autoimuninė). Visi dalyviai pateikė informaciją apie reikšmingus įvykius gyvenime per paskutinius metus – nuo santykių pokyčių, darbo, sveikatos sutrikimų ir finansinių problemų iki artimųjų netekties ar konfliktų šeimoje.

Ryšio tarp gyvenimo įvykių ir ligos diagnozės stiprumas

Tyrimas parodė, kad celiakijos grupėje per metus iki diagnozės reikšmingų gyvenimo įvykių patyrė žymiai daugiau žmonių nei tarp tų, kurie sirgo refliuksu. Ypač stipri ši sąsaja buvo tada, kai simptomai pirmą kartą atsirado būtent streso laikotarpiu – per tą patį 12 mėnesių laiką.

Išnagrinėjus duomenis pagal lytį, tapo akivaizdu, kad moterys, sergančios celiakija, dažniau mini reikšmingus gyvenimo pokyčius nei moterys iš kontrolinės grupės. Tuo tarpu tokios priklausomybės vyrų tarpe nerasta. Tyrimas taip pat išskyrė nėštumą kaip įvykį, kuris ypač dažnai siejamas su naujai prasidėjusia liga. Beveik ketvirtadalis dalyvių, sergančių celiakija, nurodė, kad nėštumas joms buvo emociškai sunkus, kai tuo tarpu refliukso liga sergančioms moterims nė viena nėštumo nelaikė stresiniu išgyvenimu.

Ar stresas sukelia celiakiją?

Nors duomenys įrodo ryšį tarp streso ir ligos pradžios, lieka neaišku, ar stresas iš tikrųjų sukelia celiakiją, ar tiesiog išryškina jau esančius simptomus. Neretai žmogus dėl streso ar naujų gyvenimo situacijų kreipiasi į medikus, ir tik tuomet jam diagnozuojama celiakija. Pavyzdžiui, naujai nėščiai moteriai, besiskundžiančiai virškinimo sutrikimais, gali būti nustatyta ši liga, nors ji jau tyliai buvo vystęsi anksčiau.

Nors kol kas tokių tyrimų atlikta nedaug, pastebėta, kad emocinė įtampa dažniau paliečia moteris ir gali pasireikšti gretinamosiomis sveikatos problemomis. Mokslininkai išvada buvo aiški: stresas ir dideli gyvenimo pokyčiai dažnesni tarp tų, kuriems diagnozuojama celiakija, nors ligos sunkumui jie didelės įtakos neturi. Pabrėžiama, kad ypač svarbus psichologinis palaikymas toms moterims, kurios ką tik susidūrė su šia diagnoze.

Kodėl verta mažinti stresą?

Nesvarbu, ar stresinės situacijos prisideda prie celiakijos, ar ne, mažinti įtampą verta visiems – dėl bendros sveikatos. Žinoma, kad emocinė būsena turi didelę reikšmę mūsų imuninei sistemai, širdies veiklai, net vėžio rizikai. Stresas taip pat gali paveikti mūsų pažintines funkcijas.

Kasdieniai įpročiai, padedantys atsipalaiduoti, gali tapti puikia pagalba – net jei jų nauda siekiant išvengti celiakijos dar neįrodyta, jie tikrai prisideda prie geresnės savijautos ir sumažina daugelio ligų tikimybę.