Stuburinių diskų žiedinė plyšys

Stuburinių diskų žiedinė plyšys – tai būklė, kada pažeidžiama išorinė stuburo disko dalis. Dažniausiai pluoštinės struktūros pažeidimai vystosi dėl natūralių senėjimo procesų, kai diskas ima netekti drėgmės, tačiau tokius pakitimus gali sukelti ir traumos.

Kas nutinka, kai pažeidžiamas žiedinis diskas

Išorinis stuburo disko sluoksnis, vadinamas pluoštine žiedu, saugo minkštąją disko šerdį. Šį žiedą sudaro stiprūs, sluoksniais išsidėstę skaiduliniai audiniai. Kai šios skaidulos susilpnėja, ima irti ar atskyla nuo prie kaulo prisitvirtinusių vietų, gali atsirasti vadinamasis žiedinis plyšys.

Nors kartais vartojamos tokios sąvokos kaip plyšys ir įtrūkis, jos turi tam tikrų skirtumų. Įtrūkimai dažniau atsiranda po traumos, o žiediniai plyšiai dažniausiai susiję su lėtu nusidėvėjimu.

Ar žiediniai plyšiai visada sukelia skausmą?

Neretai tokie disko plyšiai nesukelia jokių pojūčių. Tyrimai rodo, kad daugeliui žmonių tam tikrų pakitimų diskuose galima aptikti net ir tiems, kurie nejaučia jokių nusiskundimų. Dažniau būklė nustatoma vyresniame amžiuje.

Skausmas gali atsirasti tik tuomet, kai plyšys pasiekia labiausiai įnervuotas disko vietas, kuriose yra tam tikros skausmo receptorių rūšys. Tačiau daugeliu atvejų žiediniai plyšiai lieka nepastebėti ir nejuntami.

Kuo žiedinis plyšys skiriasi nuo disko išvaržos

Nors šios dvi būklės neretai painiojamos, žiedinis plyšys nėra tas pats, kas išvarža. Tačiau per plyšio vietą diskas gali tapti neatsparus – jei vidinė jo dalis prasiveržia į laisvą tarpą, gali išsivystyti išvarža. Tokiu atveju padidėja slėgis šalia esančiai stuburo nervų šaknelei ir žmogų gali pradėti kamuoti ne tik nugaros, bet ir sėdmenų, kojų, o kartais – rankų skausmas, tirpimas, raumenų silpnumas.

Kaip nustatomas žiedinis plyšys

Diagnozės nustatymo kelias dažniausiai prasideda nuo gydytojo apžiūros ir kruopštaus pokalbio apie patirtus simptomus. Jei nusiskundimai nepraeina, gydytojas gali pasiūlyti atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, kuris tiksliausiai parodo plyšio vietą ir mastą.

Dar vienas būdas nustatyti ar plyšys gali būti skausmo šaltinis – provokacinė diskografija. Procedūros metu į stuburo diską suleidžiama kontrastinė medžiaga ir imituojant spaudimą stebima, ar atsiranda būdingi pojūčiai.

Kai kuriais atvejais, siekiant dar tiksliau įvertinti pažeidimo pobūdį, gali būti skiriami papildomi tyrimai.

Gydymo būdai

Gydant žiedinio plyšio sukeltus simptomus dažniausiai pasirenkamas konservatyvus gydymas. Svarbi vieta skiriama mažo intensyvumo mankštai ir vaistams nuo skausmo. Kartais rekomenduojama kreiptis į kineziterapeutą ar atlikti stuburo manipuliacijas pas specialistą.

Kokius pratimus verta rinktis

• Važiavimas dviračiu, plaukimas, pasivaikščiojimai vidutiniu tempu
• Pratimai, stiprinantys giluminius kūno raumenis: pilatesas, joga
• Kojų kėlimai, dubens pakėlimai, mentės pritraukimai
• Pratimas „lenta“, atliekamas ant alkūnių

Fizinių pratimų planą geriausia derinti su specialistu, kuris padės pasirinkti tinkamiausius pratimus ir palaipsniui juos intensyvinti. Skausmui mažėjant pravartu įtraukti nedidelius svorius, siekiant stiprinti nugarą, klubus ir viso liemens raumenis, taip sumažinant riziką, jog disko problemos kartosis.

Kaip mažinti uždegimą ir skausmą

Plyšio vietoje dažnai išsivysto lokalus uždegimas: tai gali pažeisti šalia esančius nervus bei sukelti skausmą. Jei įprasti metodai nepadeda, gydytojas gali paskirti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar suleisti vietinį steroidų preparatą – padedantį sumažinti uždegimą ir palengvinti reabilitaciją.

Sunkesniais atvejais, kai konservatyvus gydymas neduoda pakankamo efekto ar atsiranda stiprus nervų spaudimas, gali būti siūlomos chirurginės procedūros:

• Pažeistos dalies šalinimas (diskektomija)
• Nervų išlaisvinimas (foraminotomija arba dekompresinės operacijos)
• Stuburo slankstelių sujungimas (fuzija)
• Dirbtinio disko įstatymas

Jei kartu diagnozuojama ir disko išvarža, gydymas dažniausiai orientuojamas būtent į jos pašalinimą.

Santrauka

Stuburo disko žiedinis plyšys – dažnas pakitimas, dažnai atsirandantis dėl amžiaus ar traumos. Nors dažniausiai simptomų nesukelia, kai kuriais atvejais gali lemti nugaros ar galūnių skausmą, raumenų silpnumą arba tirpimą. Pirmiausia siekiama taikyti fizinį aktyvumą ir skausmą mažinančius vaistus, tačiau, jei reikia, gali būti svarstoma ir chirurgija.